Tai – maždaug tris kartus daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Tačiau realios naudos Lietuvos verslas negauna, mat didžioji dalis išankstinių užsakymų nepasitvirtina – svečiai iš Ukrainos kambarius užsisako tik todėl, kad to reikalaujama norint gauti vizas.
Balandžio 30 – birželio 30 dienoms vila „Paulina“ sulaukė 50 užsakymų, iš kurių 28 buvo Ukrainos piliečių. Nė vienas ukrainietis iki šiol neatvyko, o tų, kurie dar turėtų atvykti, užsakymai jau panaikinti vilos savininkės pastangomis.
Palangoje apgyvendinimo paslaugas teikianti verslininkė Nijolė Š. tikina, kad straipsnyje pateikta informacija toli gražu nėra pilna. Tikroji padėtis gerokai rimtesnė ir meta šešėlį ant Lietuvos konsulinių įstaigų Ukrainoje darbo.
„Turime karčios patirties su ukrainiečiais, į Europą besiveržiančiais per Lietuvą.
Dirbame priimdami poilsiautojus Palangoje. Bendradarbiaujame su išankstinių užsakymų portalu Booking.com. Tačiau šiemet susidūrėme su kliūtimis. Ukrainos piliečiai dešimtimis užsisako pas mus poilsį, bet dar nė vienas iš jų pas mus neatvyko.
Tokių problemų mums nekelia nei Rusijos, nei Baltarusijos piliečiai, kurie Lietuvos vizas gauna tik po to, kai į Lietuvos konsulatus atneša ne tik pažymas apie tai, jog per Booking.com ar kokią kitą tarpininkaujančią bendrovę užsako poilsį Lietuvoje, bet ir priimančios poilsio įstaigos patvirtinimą, jog toks poilsis užsakytas ir apmokėtas. Tačiau ukrainiečiams tokie reikalavimai kažkodėl nekeliami“, – situaciją komentavo 7 vietų vilos viename lankomiausių Lietuvos kurortų savininkė.
Savo žodžius moteris patvirtino skaičiais: balandžio 30 – birželio 30 dienoms ji sulaukė 50 užsakymų, iš kurių 28 buvo rezervuoti Ukrainos piliečių.
„Nė vienas svečias iš Ukrainos iki šiol neatvyko, o tų, kurie dar turėtų atvykti, užsakymai jau panaikinti mūsų pastangomis. Panaikinimas vyksta taip: užsakovui rašomi elektroniniai laiškai, į kuriuos niekas neatsako, nes dažniausiai jo nurodytas elektroninis adresas yra netikras. Vėliau rašomi laiškai Booking.com, kuris irgi nė karto nėra atšaukęs atsakymo vien po laiško gavimo.
Dažniausiai tenka jiems skambinti, aiškinti viską iš naujo ir tik tada pavyksta tuos fiktyvius užsakymus atšaukti. Sutikite, mano nedidelei įstaigai, kurioje dirbu tik aš, tai yra rimtas papildomas krūvis“, – kalbėjo kambarių nuoma pajūryje užsiimanti palangiškė.
Verslininkė svarstė, kad tai vyksta Lietuvos diplomatinėms įstaigoms sąmoningai nusprendus taikyti ukrainiečiams išimtis.
Kol jų pseudoužsakymai kabo mūsų ir Booking.com duomenų bazėje, negalime gauti tikrų užsakymų, nes kitiems klientams Booking.com rodo, kad apartamentai pas mus užimti.
„Suprantu, kad Lietuva turi visokeriopai padėti Ukrainai ir jos piliečiams. Bet kodėl ta parama vykdoma iškreipta forma: kam į vizų suteikimą reikia painioti niekuo dėtas poilsio įstaigas, kurios, kaip ir mes, yra priverstos gaišti laiką ir energiją aiškinantis, ar vienas kitas ukrainietis atvyks pas mus pailsėti. O išsiaiškinusios, jog neatvyks, anuliuoti tokius užsakymus.
Kol jų pseudoužsakymai kabo mūsų ir Booking.com duomenų bazėje, negalime gauti tikrų užsakymų, nes kitiems klientams Booking.com rodo, jog apartamentai pas mus užimti“, – piktinosi moteris.
Į portalą ir Užsienio reikalų ministeriją kreipusis verslininkė siūlė vizas Ukrainos piliečiams išduoti be dokumentų iš Booking.com ir panašių įmonių, užsiimančių išankstinio apgyvendinimo paslaugomis. Tuomet ukrainiečiams nebereikėtų daryti fiktyvių užsakymų.
URM: tvarka bendra visoms Šengeno šalims
2015 metų pabaigoje Europos Komisija vertins Ukrainos pažangą, po kurios, kaip tikimasi, pasiūlys panaikinti vizas visiems Ukrainos piliečiams, norintiems apsilankyti 26 Šengeno susitarimo valstybėse.
Tačiau iki to laiko galiojanti tvarka numato, kad trumpalaikiam atvykimui (iki 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį) Lietuva, kaip ir kitos 25 Šengeno partnerės, Ukrainos piliečiams išduoda Šengeno vizas, kurios galioja visoje Šengeno erdvėje.
Vizų išdavimo taisyklės vienodos visoje Europos Sąjungoje, taip pat ir reikalavimas, kad ukrainiečiai prie visų dokumentų pateiktų ir iš anksto rezervuotą nakvynės vietą Lietuvoje.
„Apgyvendinimo patvirtinimas, kai vykstama turizmo tikslais, yra vienas iš dokumentų, įrodančių ketinančio atvykti buvimo Šengene sąlygas. Tačiau norime pabrėžti, kad net ir dėl užsieniečio, turinčio galiojančią Šengeno vizą, įleidimo į Šengeno erdvę sprendimą priima pasienio pareigūnai, kurie gali paprašyti jo paaiškinti ir, jei reikia, dokumentais įrodyti savo atvykimo tikslus, buvimo ir išvykimo iš Šengeno erdvės sąlygas.
Užsieniečiui negebant to padaryti, pasieniečiai gali priimti sprendimą atsisakyti leisti kirsti išorinę ES sieną“, – rašoma Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento Šengeno skyriaus atsiųstame pranešime, kurį gavo laišką jiems išsiuntusi Palangos verslininkė.
Išeitis – apmokėjimas ne grynaisiais?
Ministerijos atstovų teigimu, viešbučių ir apartamentų savininkai, bendradarbiaujantys su Booking.com, turi galimybę sumažinti fiktyvių rezervacijų skaičių – tereikia pasirinkti paslaugos atsiskaitymą ne grynaisiais, bet kreditine kortele.
Verslininkai tikino, jog toks sprendimas jiems būtų nenaudingas.
„Kreditinių kortelių įvedimas pirmiausia drastiškai sumažins mūsų užsakymų skaičių. Akivaizdu, kad nemažai poilsiautojų nesinaudoja kreditinėmis kortelėmis, dalis jų nenori jomis naudotis, net jei ir jas turi.
Be to, priešingai nei jums, mums Booking.com atstovai paaiškino, kad kortelių įvedimas visiškai neapsaugo nuo fiktyvių užsakymų, nes norintys apgaule gauti Šengeno vizas naudoja tuščias korteles, kuriose visai nėra lėšų.
Todėl įsivedę galimybę atsiskaityti bankinėmis kortelėmis dar pasididintume savo administravimo naštą – turėtume tikrinti, ar užsakymą pateikusio ukrainiečio kortelėje yra lėšų“, – sakė apartamentų Palangoje savininkė.
Ji teigė iki šiol iš ministerijos darbuotojų negavusi atsakymo, kodėl Lietuvos konsulatai iš vykstančių ilsėtis į Lietuvą Rusijos ir Baltarusijos piliečių reikalauja apgyvendinimo įstaigos patvirtinimo, jog poilsis yra apmokėtas, o Ukrainos piliečiams toks reikalavimas netaikomas. Pašnekovės žiniomis, Lenkijoje ir Graikijoje apmokėjimo reikalaujama ir iš ukrainiečių.
„To reikia ir pas mus“, – įsitikinusi trumpalaikio apgyvendinimo paslaugas teikianti verslininkė.