„Kopimui į Everesto viršūnę ruošiausi trejus metus: fiziškai, morališkai, galų gale – finansiškai. Virusas užklupo pasiekus bazinę stovyklą. Deguonies kiekis mano kraujyje buvo sumažėjęs taip drastiškai, kad medikai negalėjo patikėti, kad aš dar stoviu ant kojų.
Praleidus porą dienų ligoninėje ir kiek atsigavus, gydytojas išleido palinkėdamas gero kelio namo. Tačiau apie atsitraukimą ir grįžimą namo nebuvo minčių. Vėl eidausi į kelią Everesto bazinės stovyklos link. Nuo Luklos iki Everesto bazinės stovyklos šešių dienų kelias. Po keturių dienų ryžausi išbandyti jėgas kopdama į šešiatūkstantininką Lobuche. Dvylikos valandų krūvį gan lengva atlaikiau. Tai suteikė optimizmo”, – pasakojo D. Bičkūnienė.
Grįžusi į Lietuvą, moteris iš karto ėmė ruoštis naujam iššūkiui: bėgimui Mont Blano kalnų masyve, kur sėkmingai įveikė 100 km distancija su 6000m peraukštėjimu. D. Bičkūnienės teigimu, sportininkai bei keliautojai dažnai turi norą priartėti prie savo ribos, pabandyti ją peržengti.
Alpinistei pritarė ir A. Valujavičius.
„Kiekvienas žygis ar iššūkis leidžia save pažinti iš naujo, vis kitaip. Tokių kelionių žavesys slypi tame, kad jos – nenuperkamos. Niekas už tave neperirkluos vandenyno, neužkops į viršūnę. Turi tai padaryti pats, čia ir dabar“, – kalbėjo dviračiu didžiąją dalį Europos bei Indoneziją apvažiavęs, į daugelį Čilės ugnikalnių įkopęs keliautojas.
Žygyje svarbus kiekvienas gramas
Pirmasis į bene pavojingiausia laikomą K2 viršūnę įkopęs lietuvis bei pirmasis 4 aukščiausias Karakorumo kalnyno viršukalnes įveikęs alpinistas Saulius Damulevičius – įsitikinęs, kad sėkmę lemia ne tik fizinis bei moralinis pasirengimas, bet ir kiekvienas su savimi nešamas gramas.
„Net etiketes nuo drabužių nupjaustome. Kiekvienas į viršūnę nešamas daiktas – detaliai apčiupinėtas, daugybę kartų patikrintas, nes nuo jo priklauso tavo sėkmė. Jei koks užtrauktukas nesuveiks ar batai spaus, tai gali sugriauti visą žygį ar net sveikatą“, – sakė S. Damulevičius.
Aprangos svoris, funkcionalumas bei universalumas – itin svarbūs ir važiuojant dviračiu, tikino A. Valujavičius.
„Kartą birželį išvažiavau iš Kauno su vienu termo drabužių komplektu bei plona striuke, su tais pačiais drabužiais po pusės metų namo grįžau gruodį. Kelionėje nusipirkau tik pirštines ir pasikeičiau batus. Gera apranga turi būti lengva, kompaktiška ir dėvima sluoksniais. Taip, kad apsirengęs viską, patogiai jaustumeisi nulio temperatūroje, o tik su marškinėliais – prie plius dvidešimties“, – kalbėjo keliautojas.
Būtent šiais principais vadovaudamasi „Audimas“ aprangos kolekcijų dizainerė, žygeivė Edita Vičkienė sukūrė naująją „Arčiau gamtos. Arčiau savęs“ kolekciją.
„Vienas iš pagrindinių kolekcijos akcentų – aprangos sluoksniavimas. Pritaikėme naujausius technologinius sprendimus patogiam judėjimui įvairiomis oro sąlygomis. Visus kolekcijos gaminius galima dėvėti bei derinti bet kuriuo metų laiku. Nesvarbu, ar žygiuoji į mišką, ar ruošiesi kelionei po kalnus“, – sakė E. Vičkienė.
Apranga išsiskiria ne tik įvairiam skoniui – nuo praktiškos juodos iki optimistiškos žydros – pritaikyta spalvų gama. Dėmesys skirtas ilgaamžiškumui ir funkcionalumui. Ypatinga aprangos žygiams dalis yra vandeniui atsparūs pūkai. Šis užpildas lieka sausas net ir esant ilgam kontaktui su vandeniu, o sušlapęs džiūsta kur kas greičiau nei įprasti pūkai, tolygiai išlaiko optimalią kūno temperatūrą bei apsaugo nuo vėjo ir šalčio.
Karantinas paskatino žygius gamtoje
„Sveikos gyvensenos ir didesnio aktyvumo tendencijos visame Vakarų pasaulyje, taip pat – ir Lietuvoje matomos jau maždaug penkerius metus. Negaliu sakyti, kad norą būti gamtoje lėmė karantinas, tačiau jis tikrai pagreitino žygių populiarumo augimą.
Tad ir ši kolekcija gimė natūraliai, atliepdama mūsų klientų poreikius ir besikeičiančius įpročius. Ji skirta plačiam žmonių ratui: tiek mėgstantiems pasivaikščioti Lietuvos miškuose, žygiavimo entuziastams, tiek – ir keliaujantiems į kalnus“, – sakė „Audimas“ vadovas Hardy Francis Schulz.
Būtent karantino metu žygius atradusi teigė ir dizainerė E. Vičkienė. Pradėjusi nuo pasivaikščiojimų su šeima Lietuvos miškuose, šiandien ji jau yra įveikusi daugybę žygių Norvegijoje, Islandijoje, JAV ir kitur.
„Norint pradėti, svarbiausia yra žengti pirmąjį žingsnį. Būna, grįžtu po ilgos ir sunkios darbo dienos, visiškai nenoriu bėgti, tačiau prisiverčiu peržengti namų slenkstį ir toliau viskas jau – labai paprasta. Bėgi ir tiek. Mane labai įkvėpė vienas posakis: „Nėra vieno kelio. Nėra teisingo kelio. Yra tiesiog kelias“, – norinčius pradėti žygiuoti bei keliauti drąsino D. Bičkūnienė.
Pasak S. Damulevičiaus, turintiems tikslų ir svajonių nėra kada švaistyti laiko.
„Blogiausia, ką gali daryti būdamas ant kalno, tai sėdėti ir laukti. Nes žinai, kad tavo laikas – labai ribotas. Turi arba kilti į viršų, arba leistis žemyn. Taip ir gyvenime – nors atrodo, kad laikas yra begalinis, tačiau iš tiesų jo turime labai nedaug. Todėl, jei turite svajonę ar ambiciją, tiesiog imkite ir darykite, čia ir dabar“, – kalbėjo alpinistas.
