Jis – vienas iš daugiau nei 150 nukentėjusių turistų, siekiančių susigrąžinti sumokėtus pinigus už neįvykusias keliones į Madeirą ir Azorų salas. Jas organizavo Portugalijoje registruotas kelionių organizatorius „Qualispresenca Lda“, o keliones Lietuvoje pardavinėjo kelionių agentūra „Pegasus Tour“. Pastaroji savo veiklą šiuo metu yra nutraukusi.
Nuo vasaros teisėtų būdų susigrąžinti sumokėtus pinigus už neįvykusias keliones ieškantys nukentėję turistai kol kas neturi kuo džiaugtis. Nė vienam jų pinigai ar bent dalis jų nebuvo sugrąžinti, nors daugelio skundai, pateikti Portugalijos Arbitražo komisijai dėl kompensacijų iš garantinio fondo, jau išnagrinėti.
Bandydami rasti teisybę, nukentėjusieji parengė peticiją, kurioje pažėrė kaltinimų Valstybiniam turizmo departamentui. Ją pasirašė daugiau nei 160 žmonių.
Pasak jos autoriaus V.Bauševičiaus, vienas iš pagrindinių peticijos tikslų buvo paraginti kompetentingas institucijas imtis realių veiksmų, padedant turistams: „Gal kompetentinga Lietuvos valstybinė institucija galėtų kreiptis į Portugalijos atitinkamą kompetentingą instituciją dėl susidariusios situacijos, prašant (išreikalaujant) visas Fondo arbitražo dėl dokumentų netikslaus įforminimo atmestas bylas nagrinėti iš naujo, prieš tai suteikus vartotojams (turistams) tikslią informaciją, dokumentų pateikimo reikalavimus ir galimybę tuos dokumentus pateikti“, – rašoma peticijoje.
Tačiau gautas atsakymas, kurio peticijos autorius sulaukė sausio 13-ąją, nemaloniai nustebino – Seimo peticijų komisija jos nusprendė nenagrinėti.
Ruoš ieškinius
Tačiau sėdėti ir nieko nedaryti nukentėjusieji neketina. Nemaža dalis šiuo metu konsultuojasi su teisininkais, ieškodami kelių, kurie padėtų gauti kompensacijas.
„Kiekvienas atvejis yra individualus. Todėl dabar atliekama analizė, renkama informacija, analizuojami neigiami Arbitražo komisijos sprendimai, po kurios bus sudarytas galimų teisinių veiksmų planas su galimomis rizikomis konkrečiam nukentėjusiam turistui“, – 15min sakė advokatas Marius Zamulskis, į kurį konsultacijų kreipėsi daugiau nei dvi dešimtys nukentėjusių turistų.
Dalis jų jau yra sulaukę neigiamo atsakymo iš Portugalijos arbitražo komisijos, keletas gavo jiems palankų sprendimą, t.y. komisija patenkino jų skundą ir prašymą dėl pinigų grąžinimo, tačiau pinigai vis dar nėra grąžinti iš garantinio fondo.
Pastarieji yra atsidūrę geriausioje padėtyje. Tačiau vilties susigrąžinti sumokėtus pinigus – ar tai būtų avansas, ar visa suma – nepraranda ir tie, kuriuos iš Portugalijos pasiekė neigiamas atsakymas.
Anot teisininko, dabartinėje situacijoje negalima skubėti ir situaciją reikėtų vertinti iš teisinės pusės. Tačiau pasilikti prie atmesto skundo ir nuleisti rankas negalima, kadangi dar yra būdų pasiekti teisybę.
„Pačioje pradžioje dauguma turistų buvo nukreipti į garantinį fondą, tikėdamiesi kompensacijos, tačiau jiems nebuvo žinoma, kad tam, jog atgautų kompensaciją iš šio fondo, būtinas pagrindas – teisminės ar ikiteisminės ginčo nagrinėjimo institucijos sprendimas priteisti nuostolius iš kelionės organizatoriaus bei tokio sprendimo nevykdymas.
Todėl pagal Portugalijos teisės aktus jų pretenzijos buvo nukreiptos spręsti į Arbitražo komisiją. Ji atmetė daugumos turistų prašymus – taip jie atsidūrė teisiniuose spąstuose, nes toks sprendimas jau skundžiamas pagal Portugalijos teisės aktus.
Neigiamus sprendimus Arbitražo komisija priėmė, nors „Qualispresenca Lda“ net neprieštaravo turistų skundams. Mane, kaip teisininką, nustebino ir neigiamų sprendimų teisiniai motyvai – jie buvo abstraktūs, pavyzdžiui, vertimo netinkamumas, nesunumeruoti puslapiai ar apskritai įrodymų nepakankamumas, nors kitais atvejais lygiai tokie patys įrodymai lėmė teigiamą sprendimą. Sprendimą nepatenkinti lietuvių prašymų dėl pinigų priteisimo iš kelionės organizatoriaus Arbitražo komisija kiekvienu atveju priėmė savo nuožiūra“, – sakė advokatas.
Pasak jo, atsižvelgiant tiek į Arbitražo komisijos sprendimus, tiek į sutarčių nuostatas bei vartotojų teisių reglamentavimą, savo teises turistai gali ir galėjo nuo pat pradžių ginti Lietuvos teismuose. Todėl ir dabar turistai turi teisę kreiptis į Lietuvos teismą, kuris spręstų, ar priteisti pinigus iš „Qualispresenca Lda“.
„Bet čia gali išeiti kolizija: jei, tarkime, turėsime du skirtingus sprendimus – Portugalijos Arbitražo komisijos ir Lietuvos teismo. Sunku pasakyti, kaip į Lietuvos teismo sprendimą reaguotų Portugalija, tačiau, vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais, turistai turėtų reikalauti, kad toks Lietuvos teismo sprendimas būtų pagrindas kompensuoti lėšas iš garantinio fondo“, – sakė M.Zamulskis.
Tokiu atveju, pasak teisininko, labai svarbus būtų atsakingų institucijų Lietuvoje, taip pat mūsų šalies atstovų diplomatinėse tarnybose, Europos Parlamente ir Europos Komisijoje tarpininkavimas ir pagalba.
„Pati byla tikrai yra precedentas. Ji susijusi su Lietuvos piliečiais, vartotojais. Kalbama apie dideles sumas ir didelę nukentėjusių grupę. Todėl pasirūpinti jų teisėmis būtina“, – pažymėjo pašnekovas.
