Prancūzijoje džiazas suklestėjo Antrojo pasaulinio karto metais. Nors Viši (pranc. Vichy; Viši – Prancūzijos valdžia 1940–1944 m.) vyriausybė draudė amerikietišką muziką, tačiau visiškai jos sustabdyti nepavyko.
Prancūzams džiazas simbolizavo laisvę bei pasipriešinimą, o 1945 metais jis buvo tarsi išsilaisvinimo garsas. Taip pat tam įtakos turėjo tuo metu JAV kylantis naujas Bebop muzikos žanras.
Tuo metu iš Niujorko džiazo scena persikėlė į Paryžių. Dėl segregacijos ir civilinių teisių judėjimų JAV daugeliui juodaodžių muzikantų Paryžius tapo savotiškas prieglobstis.
Paryžiuje kiekvieną mėnesį įvyksta apie 600 koncertų, o tai yra daugiau nei bet kur kitur pasaulyje, išskyrus Niujorką.
XX a. 5-ajame dešimtmetyje į Prancūzijos sostinę atvyko tokie muzikantai kaip Budas Powelas ar Sidney'us Bechetas. Taip pat Milesas Davisas, kuris parašė muziką filmui „Ascenseur pour l’échafaud“.
Dabar tokio džiazo muzikos klestėjimo Paryžiuje nėra, tačiau vis tiek ši muzika išlieka populiari ir išlaiko savo klausytojų būrį. Dėl to Paryžiuje kiekvieną mėnesį įvyksta apie 600 koncertų, o tai yra daugiau nei bet kur kitur pasaulyje, išskyrus Niujorką.
Senuosiuose klubuose vis dar skamba džiazas
„Caveau de la Huchette“ yra vienas iš seniausių džiazo muzikos klubų, kuris priima muzikantus ir organizuoja muzikos vakarus nuo 1946 metų.
Prancūziškai ši vieta dažnai vadinama le temple du swing (liet. svingo šventykla). Pats pastatas yra XVI amžiaus. Teigiama, jog tuo metu čia rinkdavosi tamplieriai, vėliau masonai.
Po karo pastate įkūrus klubą čia ėmė skambėti bebop ir svingo muzika. Panašus stilius vyrauja ir dabar – šiuolaikinės muzikos atlikėjų ir grupių „Svingo šventyklos“ scenoje būna retai.
Lankytojams groja vidutinio arba vyresnio amžiaus muzikantai, publiką taip pat sudaro panašaus amžiaus žmonės, tačiau yra ir jaunimo. „Caveau de la Huchette“ pokario metais buvo Paryžiaus naktinio gyvenimo centras, dalį atmosferos galima pajusti ir šiandien.
Mažiau turistų lankomi klubai yra „L'Improviste“ ir „Bab-Ilo“. „L'Improviste“ yra restoranas baržoje Senos upėje. Jo atmosfera ir akustika labiausiai tinkama nedidelėms, vadinamoms „kambario“ grupėms.
Per savaitę čia įvyksta apie 3–4 koncertus, o savaitgaliais visada sausakimša ir visos vietos būna užimtos.
„Bab-Ilo“ dažniausiai groja Pietų Amerikos ar džiazo muziką kiekvieną savaitės dieną.
„Sunset/Sunside“, „Le Baiser Sale“ ir „Le Duc des Lombards“ yra trys labiausiai žinomi džiazo klubai Paryžiuje. Kiekvieną naktį juose sausakimša.
Reikia paminėti, kad vietiniai nelabai mėgsta šiuos klubus, tačiau tikro džiazo muzikos mylėtojai visada renkasi būtent čia, nes žino, kad pasirodymai visada bus aukščiausio lygio.
Visi trys minėti klubai įkurti 1980 metais ir kartu suformavo „Paris Jazz Club“, kuris skelbia mėnesio muzikos programas visame mieste ir organizuoja „Jazz Sur Seine“ festivalį.
Lankantis Paryžiuje verta užsukti ir į džiazo klubą „New Morning“. Jame grojo tokie muzikantai kaip Dizzy Gillespie, Chetas Bakeris, Dexteris Gordonas ir kiti džiazo milžinai (išskyrus M.Davisą). Nors jame daugiausia grojama džiazo, tačiau taip pat yra pasirodę ir kitų žanrų muzikantai – Prince'as, Miriama Makeba, Bobas Dylanas.
Kur ieškoti prancūziško džiazo garsų?
Didžioji dalis džiazo klubų Paryžiuje groja muziką, kurios šaknys yra amerikietiškas svingas arba bebop, tačiau prancūzai turi savitą džiazo atšaką – manouche arba gypsy džiazą.
Šio stiliaus muzikos pradininku laikomas gitaristas Django Reinhardtas. Nors jo muziką galima išgirsti bet kur pasaulyje, tačiau „La Chope des Puces“ barą, įsikūrusį Sent Uene (pranc. Saint-Ouen) – mieste, kuris yra šiek tiek šiauriau nuo Paryžiaus, galima laikyti jos centru.
Šiose apylinkėse užaugo ir pats D.Reinhardtas. Dabar čia renkasi geriausi pasaulio gitaristai. Scenoje dažnai stengiamasi palaikyti seną „džiazinę“ atmosferą – muzikantai apsirengia juodais kostiumais ir uzsiriša siaurus kaklaraiščius.
Grojami visiems gerai žinomi standartai kaip „So What“, tačiau su prancūzišku, djangišku stiliumi. Nors amerikietiškas džiazas Prancūzijoje yra ypač gerbiamas, tačiau būtent manouche geriausiai atspindi prancūzišką ir paryžietišką dvasią.
Informaciją parengė keliones į Paryžių organizuojantis „Magelano kelionės“.
