Taip susiklostė aplinkybės, kad pavasario pradžioje teko savaitę praleisti Rumunijos sostinėje. Miestas didžiulis (1,83 milijono gyventojų), gal net didžiausias visoje Rytų Europoje.
Kopijuoja prancūzus
Taksi vairuotojas, kuris mane iš oro uosto vežė iki viešbučio centre, buvo labai mandagus, kalbėjo angliškai ir visą kelią pasakojo apie pro langą matomas įžymybes. Pravažiavome santykinę Triumfo arką – gan tikslią Paryžiaus kopiją, kuri 1922 metais buvo pastatyta Rumunijos karalystės kareivių, kovojusių Pirmajame pasauliniame kare, garbei. Taip pat šis statinys simbolizuoja Rumunijos lotynų paveldą ir tvirtus ryšius su Prancūzija.
Greitai įvažiavome į Calea Victoriei – Pergalės kelią – taip gatvė buvo pervadinta 1878 metais, siekiant pažymėti Rumunijos pergalę nepriklausomybės kare prieš Osmanų imperiją.
Privažiavus Revoliucijos aikštę, vairuotojas parodė buvusios komunistų partijos būstinės pastatą, iš kurio balkono 1989 metų gruodžio 21 dieną šios partijos lyderis Nikolae Ceausescu bandė sakyti susirinkusiai miniai kalbą ir nušvilptas pabėgo sraigtasparniu. Jis diktatorių paėmė nuo pastato stogo. Taip gėdingai baigėsi jo 34 metus trukęs viešpatavimas.
Vairuotojas – ir gidas
Vairuotojas patikino, kad Bukareštas yra saugus miestas turistui. Todėl jo žodžiais patikėdamas, vakarą skyriau pažinčiai su senamiesčiu. Nustebino senų pastatų grožis, didingumas. Tačiau pastatai buvo sugrūsti šalia vienas kito chaotiškai, prie meno šedevro prilipintas kažkoks naujadaras, daug kur gatvės neblizgėjo švara ir visų pastatų sienos buvo išpieštos grafičiais. Na ir valkatų nemažai gyvena senamiesčio gatvėse.
Pakerėjo daug mažų bažnytėlių, bet jos buvo užgožtos komunistinės epochos pastatais. Galbūt taip bandoma sumenkinti jų paskirtį ar autentiškumą?
Senamiestyje matėsi ir visai griūvančių namų, bet daugumą jų bandoma tvarkyti. Kartais pasijusdavau kaip amžinoje statybvietėje. Savo dydžiu pakerėjo Bukarešto parlamento rūmai. Tai vienas didžiausių pastatų pasaulyje su 12 aukštų į viršų ir 8 po žeme, 1100 kabinetų. Šiam monstrui pastatyti buvo nušluota ketvirtadalis senamiesčio.
Neišvengiama Bukarešto „rykštė“ ir dideli transporto kamščiai, ypač pirmadienio rytą ir penktadienio vakarą. Kaip aiškino vietiniai, rumunai nori vairuoti nors ir seną kledarą „Dacia“, bet jokiu būdu nesėsti į visuomeninį transportą. Teko matyti, kaip gatvėse policininkas lazdele sinchroniškai reguliuoja eismo srautus, nors šviesoforai nepriekaištingai veikia. Gal policininko lazdelė drausmina?
Viešas transportas puikus
Dauguma keliautojų atskrenda į Henri Coanda tarptautinį oro uostą, kuris yra nutolęs 16,5 km nuo Bukarešto centro. Toliau tęsti kelionę galima viešuoju transportu, taksi arba nuomojantis automobilį.
Autobusas Nr. 783 važiuoja iš oro uosto apie 40–50 minučių, o bilieto kaina – 5 lėjos (apie 1,05 Eur). Metro linija M5 jungia oro uostą su Eroilor metro stotimi. Kelionė trunka apie 35–40 minučių, bilieto kaina tokia pati.
Viešasis transportas Bukarešte yra gerai išplėtotas.
Taksi yra patogiausias, bet brangiausias variantas. Kelionė į centrą trunka apie 20–30 minučių, o kaina – nuo 30 iki 50 lėjų (nuo 6,30 iki 10,50 Eur). Galite užsisakyti pervežimą iš oro uosto į viešbutį ar kitą pasirinktą vietą. Pervežimo kaina priklauso nuo keleivių skaičiaus ir atstumo. Jei nuomojatės automobilį, iš oro uosto į centrą nuvažiuosite per 20–30 minučių.
Atkreipkite dėmesį, kad centre gali būti sunku rasti parkavimo vietą. Jei keliaujate su daug bagažo, rekomenduojama naudotis taksi ar pervežimu.
Viešasis transportas Bukarešte yra gerai išplėtotas. Tai autobusai, tramvajai, troleibusai ir metro. Metro yra greičiausias būdas patekti į bet kurią miesto vietą. Turi 5 linijas ir 53 stotis. Metro veikia nuo 5.00 iki 2.30 val..
Autobusai yra populiariausia susisiekimo priemonė Bukarešte. Yra daugiau nei 100 autobusų maršrutų, kurie jungia visas miesto dalis. Autobusai veikia nuo 4.30 iki 23.30 val.
24 tramvajų maršrutai, troleibusų – bene 15 linijų. Tačiau perpildytame visuomeniniame transporte saugokitės kišenvagių.
Bilietus galima įsigyti spaudos kioskuose, metro stotyse, viešojo transporto stotelėse, automatuose. Vienkartinius bilietus reikia pažymėti kiekvieną kartą, kai įeinate į transporto priemonę.
Daugiadienių bilietų patvirtinti nereikia. Vienkartinis bilietas kainuoja 5 lėjas (apie 1,05 Eur), 2 dienų bilietas 20 lėjų (apie 4,20 Eur), 3 dienų bilietas 30 lėjų (apie 6,30 Eur), 7 dienų bilietas 50 lėjų (apie 10,50 Eur). Taksi kainos gan patrauklios – pradinis mokestis yra 2,5 lėjos (apie 0,53 Eur), o kilometro kaina – 1,39 lėjos (apie 0,29 Eur).
Yra viešosios dviračių ir paspirtukų naudojimosi platformos – o tai patogu apžiūrint miestą, nes dauguma centrinės miesto dalies gatvių gali naudotis ir pėstieji ir dviratininkai, įrengta nemažai dviračių takų.
Maistas įvairus
Kur pavalgyti atvykėliui yra didelis pasirinkimas. Patiekalų kainos Bukarešto restoranuose gali skirtis priklausomai nuo restorano tipo, vietos ir meniu. Vidutiniškai užkandžiai kainuoja 10–20 lėjų (apie 2,10–4,20 Eur), sriubos 15–30 lėjų (apie 3,15–6,30 Eur), pagrindiniai patiekalai 30–60 lėjų (apie 6,30–12,60 Eur).
Tradicinis rumunų patiekalas sarmale (įdaryti kopūstų lapai su mėsa ir ryžiais) kainuos apie 20–30 lėjų (apie 4,20–6,30 lėjų), o štai neįmantri pica apie – 4,20–6,30 Eur, alaus bokalas kainuos apie 5–10 lėjų (apie 1,05–2,10 Eur), o taurė vyno – 10–20 RON (apie 2,10–4,20 Eur).
Jei norite sutaupyti, valgykite pietų metu, kai daugelis restoranų siūlo pigesnius pietus. Rinkitės restoranus, esančius toliau nuo turistinių zonų, nes ten kainos dažnai būna žemesnės. Pasidomėkite dienos pasiūlymais, nes kai kurie restoranai siūlo specialias kainas tam tikroms dienoms ar laikui.
Man asmeniškai visai patiko vienas senamiesčio restoranėlis su savo firminėmis keptomis dešrelėmis, kukulių sriuba bei vos ne chemijos pamokų kolbose patiekta nacionaline slyvų degtine „kalinka“.
Turistai ir merginos
Į gretimai esančią Bulgariją plūsta tūkstančiai jaunų vokiečių ar britų švęsti bernvakarių, tačiau Rumunijoje šių apraiškų kur kas mažiau. Pats Bukareštas nesukuria gašlaus miesto įvaizdžio, neturi savo oficialių „raudonųjų žibintų“ kvartalų. Prostitucija yra draudžiama, nors 2007 metais vyriausybė rimtai svarstė apie šio seniausio amato legalizavimą ir kontrolę. Tačiau įvairūs Rumunijos moterų protestai iniciatyvas pristabdė.
Gatvės merginomis dirba nemažai čigonaičių ir jos ne brangininkės.
Be abejo, kaip ir kiekviename didmiestyje, yra nelegalūs viešieji namai, erotinio masažo salonai, suaugusiųjų parduotuvės. Didelė jų koncentracija – centre ir senamiestyje. Gatvės merginomis dirba nemažai čigonaičių ir jos ne brangininkės.
Kaip skelbia neoficiali statistika, kainos svyruoja nuo 50 iki 150 lėjų (12–36 Eur). Tačiau pigios egzotikos mėgėjams šie nuotykiai gali atsieiti žymiai brangiau. Nuviliotas į nuošalią vietelę, toks turistas dažnai atsisveikina su pinigine, striuke bei priekiniais dantimis.
Asmeniškai man vaikščiojant Calea Victoriei vakare teko matyti vieną iššaukiančiai apsirengusią blondinę, kuri nusišypsojo ir tyliai pratarė „Hello, Mister“.
Antrą kartą neverta
Praleidus savaitę Bukarešte, galima padaryti keletą išvadų. Vyresnei kartai Bukareštas gali patikti, nes pasijunti lyg laiko mašinoje – grįžtama keletą dešimtmečių atgal, į jaunystę ar darbinės veiklos pradžią. O būtent tokio kirpimo žmonės jaunystę idealizuoja.
Viduriniajai kartai Bukareštas gali pasirodyti atgrasus, nes miestas yra gan netvarkingas. Europoje yra kur kas daugiau gražesnių vietų. Vidurinioji karta nostalgijos senajai santvarkai tikrai nejaučia.
Vyresnei kartai Bukareštas gali patikti, nes pasijunti lyg laiko mašinoje.
O štai jaunajai kartai, kuri gimė jau po Nepriklausomybės atkūrimo, Bukareštas gali atrodyti egzotiškas ir lygintinas, pvz., su Minsku ar Gardinu, kur dabar jau bijotum vykti, o sovietinę tvarką norėtum išbandyti. Tad reiktų paskubėti – Bukareštas sparčiai keičiasi. Rumunijos sostinė garsėja laukiniu ir įdomiu naktiniu gyvenimu, padavėjos kalba angliškai. Bet nepamirškite budrumo.
Man Bukareštas su savo trūkumais bei keistenybėmis patiko, tačiau į jį sugrįžti antrą kartą neplanuoju.
