Sulavesio vaiduokliai
Sulavesio saloje yra daugybė tradicinių kapaviečių. Laidojimo būdai labai įvairūs, kiekvienas kaimas turi savas atsisveikinimo su mirusiuoju apeigas. Bendra tradicija yra tokia: kai miršta žmogus, būtina paskersti dvidešimt jaučių ir pakviesti per tūkstantį žmonių.
Jei negali to padaryti, neturi teisės laidoti mirusiojo. Tokiais atvejais vaiduoklis (negyvėlis) pakabinamas kur nors namuose, pavyzdžiui, ant stogo ir džiovinamas. Laidotuvės gali būti atidėtos metams, dvejiems, trejiems, kol mirusiojo artimieji sutaupys pinigų tradicinėms laidotuvėms.
Netgi juokaujama, kad šioje saloje pavojinga vesti, nes jei žmonos giminėje kas nors numirs, vyrui gali tekti visą gyvenimą už tai mokėti.
Gyvūnijos pasaulio „žvaigždės“
Indonezija didžiuojasi savo draustiniais Sumatros ir Borneo salose. Garsiausi draustinių „gyventojai“ – „miško žmonės“ orangutanai, didžiausi pasaulyje medyje gyvenantys gyvūnai. Dabar pasaulyje jų išlikę vos 30 tūkst., 7 tūkst. gyvena būtent Sumatroje.
1971 m. į Indonezijos Tandžung Putingo nacionalinį parką Kalimantane atvyko lietuvių kilmės pasaulinio garso antropologė Birutė Galdikas. Čia ji įkūrė orangutanų stebėjimo ir reabilitacijos centrą, o saloje sukauptą patirtį aprašė savo knygoje „Rojaus atspindžiai“, kuri lietuvių kalba pasirodė 2011 metais.
Bukit Lavango tropinėse džiunglėse, į kurias taip veržiasi atvykėliai, galima išvysti ne tik orangutanų, kurie ten jau įprato misti lankytojų jiems paliekamu maistu (bananais, pienu).
4–5 valandas keliaudami per džiungles specialiai ten įrengta trasa, egzotikos išsiilgę svetimšaliai dairosi ir kitokių rūšių beždžionių (makakų, gibonų), dramblių, įspūdingų Sumatros povų, skraidančių voverių, mėgaujasi nematytų margaspalvių paukščių plasnojimu.
Bene labiausiai sėkmė nusišypso tiems, kurie pamato itin retos dūminių leopardų rūšies atstovą. Šių plėšriųjų kačių kailis išmargintas didelėmis tamsiomis netaisyklingos formos dėmėmis. Dūminiai leopardai gyvena po vieną ir vaikšto daugiausia medžių šakomis.
Rinkos ir Komodo salose esančiame Komodo nacionaliniame parke turistus vilioja garsieji Komodo drakonai. Tai maždaug 3 m ilgio driežai. Drakonais jie vadinami pirmiausia dėl to, kad priviliotų kuo daugiau turistų. Šie driežai voranai minta mėsa ir priklauso plėšrūnų „klanui“. Ir nors nacionalinio parko darbuotojai parūpina drakonams maisto, turistams verta neprarasti budrumo, išvydus egzotiškuosius driežus.
Praleidus kelias dienas gamtos parkuose smagu buvo praleisti naktį ekolodžijoje Bukit Lavange.
Beje, indoneziečiams labai vertina švarą, svarbiausi dalykai jiems – prausimasis ir skalbimas.
Beje, indoneziečiams labai vertina švarą, svarbiausi dalykai jiems – prausimasis ir skalbimas. Taigi, net ir ekolodžijose buvo įrengtas senovinis dušas.
Lodžijos prieigose yra vandens rezervuaras, iš kurio gali prisipilti vandens į tam skirtą gilų indą.
Tačiau pačiam lipti į indą draudžiama. Yra kaušas, kuriuo semiesi iš ten vandens ir prausiesi. Beje, vanduo šiltas tik tiek, kiek saulutė pašildo... Nuo įkyrių mašalų turistus saugo tankus tinklelis.
Ekolodžijoje nėra nei televizoriaus, nei telefono, nei kompiuterio. Saldus miegas visiškoje ramybėje garantuotas.
