Apie šikšnosparnius sklando daug mitų. Kai kurie šiuos naktinius skrajūnus laiko vilkolakių broliais, netrūksta ir tokių, kurie aiškina, jog šis gyvis – žiurkė. Paneigti mūsų galvose įsikerojusius stereotipus apie šikšnosparnius bandys Šikšnosparnių nakties organizatoriai.
„Renginyje sužinosite, kad šikšnosparniai – ne pelių pusbroliai ar paukščių giminaičiai, o vieninteliai pasaulyje savarankiškai skraidantys žinduoliai.
Retas žino apie paslaptingą šių nakties skrajūnų gyvenimo būdą, todėl apie juos sklando gausybė nebūtų istorijų: esą jie veliasi į plaukus, kėsinasi paragauti mūsų kraujo ar savo mažais nagais taikosi nugremžti namų fasadą...
Šikšnosparnių naktyje lakstydami palaidais plaukais įsitikinsite, kad šikšnosparniai yra pernelyg geri skrajūnai, jog veltųsi į plaukus – savo kelyje jie pastebi net menkiausią kliūtį.
Kad tai įrodytume, parke statysime voro gijų plonumo tinklą ir stebėsime, kaip jį iš tolo aplenkia nakties skraiduoliai – nors tinklas plonytis, keli metrai telpa į voką“, – pasakojo viena iš renginio organizatorių, Lietuvos gamtos fondo komunikacijos specialistė Julija Petrošiūtė.
Kliūtis kelyje šikšnosparniai pastebi naudodami unikalią echolokacijos savybę – skleisdami žmogaus ausiai negirdimą ultragarsą. Išgirsti šį garsą vieni juokai, kai turi ultragarso detektorių, be jo pas šikšnosparnius nesileidžia joks tyrėjas, taip pat ir R.Karpuška. Jis žada atskleisti ir daugiau šikšnosparnių tyrinėjimo metodų.
Be to, pavasario naktis - pats laikas pabandyti išgirsti šikšnosparnių vakaro „giesmes“. Sunku patikėti, bet šiame video skamba ne paukščių, bet šikšnosparnių balsai.
Gelbėja nuo kraujasiurbių uodų
Šikšnosparniai – taiklūs medžiotojai, tačiau kai kurie sumanūs drugiai pergudrauja net juos. Šikšnosparnio naktipiečių likimo jie išvengia naudodami labai įvairias „technikas“: krinta žemėn it negyvi, vešliuose plaukeliuose paklaidina šišknosparnio signalą ar net įsigudrina patys skleisti klaidinantį garsą.
Lietuvoje gyvena 14 šikšnosparnių rūšių, net 11 iš jų įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Viena didžiausių grėsmių šikšnosparniams – tinkamų dienojimo ir žiemojimo vietų stoka.
Dėl to iš dalies kalti ir žmonės, kurie renovuodami senus namus nebesuteikia galimybės juose likti šikšnosparniams.
Renginyje sužinosite, kokios grėsmės kyla šikšnosparniams ir kaip kiekvienas mūsų galime prisidėti prie šių unikaliių gyvūnų išsaugojimo, sakė J.Petrošiūtė.
Nors iš pažiūros šie sparnuočiai nėra mieli, tačiau būtent jiems turime būti dėkingi už ramius vasaros vakarus be uodų – per naktį alkana šikšnosparnė sudoroja 4000 – 5000 kraujasiurbių uodų.
Kadangi daug šikšnosparnių buveinių sunaikinta, jiems kuriamos naujos – specialūs inkilai, kuriuose, regis, nėra jokios landos. Naujuose namuose įsikuria didžiulės naktinių skraiduolių šeimos – po 300-400 šikšnosparnių.
