Gegužės 19-ąją iš Vilniaus į Druskininkus trumpam patrauks socialinė iniciatyva „Kavos galia“. Renginio „Kokią galią turi kava. UžmESk akį!“ metu žmonių lauks susitikimas su šios iniciatyvos savanoriais bei nuoširdūs pokalbiai prie nemokamo kavos puodelio. Renginys vyks Druskonio amfiteatre.
Tuo tarpu sostinės gyventojai bei svečiai gegužės 24-ąją kviečiami apsilankyti Gamybos inovacijų slėnyje, kur jų lauks ekskursija „UžmESk akį“ į Gamybos inovacijų slėnį Vilniuje“.
Abu renginiai nemokami, tačiau į ekskursiją Gamybos inovacijų slėnyje reikalinga registracija.
Suprasti akimirksniu
- Kas? „UžmESk akį“ – CPVA inicijuotas atvirų durų dienų renginių ciklas, skirtas Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-mečiui paminėti.
- Renginių programa – ČIA.
Negalią turintys žmonės pasijuto visuomenės dalimi
Dalis vilniečių vienoje ar kitoje miesto šventėje tikrai yra matę automobilį su užrašu „Kavos galia“. Tik galbūt ne visi žino, kad už šios frazės slepiasi kilni socialinė iniciatyva, su ES pagalba tapusi realybe prieš 5-erius metus.
„Socialinė iniciatyva „Kavos galia“ yra vienas iš ES socialinio fondo dalinai remiamų projektų, vykusių 2019–2020 metais. Šio projekto tikslas buvo paskatinti žmones su intelekto negalia būti visuomenėje ir skatinti jų priešdarbinius įgūdžius savanorystės principu“, – 15min pasakoja projektui vadovavusi Ramunė Lebedytė-Undzėnienė.
Kaip pažymi pašnekovė, ši iniciatyva gimė iš noro parodyti, jog žmonės su intelekto negalia yra lygiaverčiai visuomenės nariai, gebantys kurti pridėtinę vertę, ir slėptis jiems nėra reikalo.
„Ne visos mes esame balerinos, ne visi esame sportininkai, ne visi esame dainininkai, bet kiekvienas iš mūsų turi talentą kažkam. Jeigu žmogus turi talentą gaminti skanią kavą, kodėl gi jam neleidus to daryti?“ – sako R.Lebedytė-Undzėnienė.
Projekto metu 15 jaunuolių, turinčių intelekto negalią, pakaitomis važinėjo po įvairius kultūrinius, religinius ir pramoginius renginius ir kava vaišino praeivius. Ne vienam iš savanorių tokia patirtis – išėjimas į miestą – buvo pirmoji gyvenime, tekdavo įsidrąsinti paklausti žmogaus, kokios kavos jis norėtų. Tačiau vos po kelių mėnesių iššūkių „Kavos galiai“ nebeliko.
„Net tie, kurie bijojo būti mieste, tarp žmonių, arba bijojo, kad jiems nepavyks padaryti kavos, kad jie neišmoks, kad jie nesugebės, jie patikėjo savo jėgomis“, – džiaugiasi projekto vadovė.
Vis dėlto, pabrėžia ji, pats gebėjimas paruošti kavą iš tiesų sudarė tik labai mažą dalį viso projekto. Pati esmė buvo žmonių su intelekto negalia įsitraukimas į bendruomenę, jų savarankiškumo ugdymas. Pavyzdžiui, jaunuoliai net išmoko vieni, be artimųjų pagalbos, nuvykti į reikiamą vietą mieste.
„Tuo pačiu jie dalyvaudavo šventėse, apžiūrėdavo parodas, koncertus. Visa tai buvo jaunų žmonių įvedimas į visuomenę, į tą gyvenimą, kurio jie iki tol galbūt nepažino“, – priduria R.Lebedytė-Undzėnienė.
Misija, kurią ėmėsi įgyvendinti „Kavos galia“, neliko nepastebėta ir šalies valdžios. 2020 m. reikšmingiausių ES lėšomis finansuotų projektų apdovanojimuose „Europos burės“ šiai iniciatyvai įteiktas apdovanojimas už investicijas į žmogų.
Pašnekovė džiaugiasi, jog pasibaigus projektui, pati „Kavos galia“ iniciatyva neišsibarstė. Jos savanorius, kurių kasmet vis gausėja, šiltuoju metų laiku į savo šventes kviečiasi įvairūs miestai, įmonės ir organizacijos. Gaminti kavą jiems yra tekę net ir Prezidentūroje.
Tai, jog žmonės, turintys intelekto negalią, yra taip laukiami įvairiuose renginiuose, R.Lebedytė-Undzėnienė vertina kaip ženklą, jog mūsų visuomenė darosi vis labiau tolerantiška.
„Kartais žmonės, kol jiems nepasakai pats, net nepagalvoja, kad jiems kavą gamina žmonės su individualiais poreikiais. Jie tiesiog ateina kavos. Labai smagu, kad mes esame tarp visų, ne kažkur kampelyje, kad darome tą patį, ką ir visi.
Kai pradėjome šią veiklą, buvo visokių baimių ir neužtikrintumų, bet dabar matau, kad tai buvo tikrai labai sėkmingas projektas, įvykdytas labai teisingai ir laiku“, – teigia moteris.
Centras sprendžia gamybos įmonėms kylančius iššūkius
ES investicijos ženkliai prisidėjo ir prie to, jog Vilniuje išdygtų net 5 000 kvadratinių metrų ploto Gamybos inovacijų slėnio skaitmeninių inovacijų centras – pirmoji Baltijos regione inovacijų erdvė gamybos įmonėms, norinčioms novatoriškoje aplinkoje plėtoti savo verslus, kurti skaitmenines technologijas, jas integruoti į kuriamų gaminių prototipus ir tuo pat metu testuoti inovatyvias idėjas.
Kaip 15min pasakoja Gamybos inovacijų slėnio plėtros vadovė Jolanta Zubkauskienė, idėja šiam projektui gimė dar 2017 metais, pamačius, jog pasaulyje vis daugiau dėmesio kreipiama į gamybinėms įmonėms reikalingų skaitmeninimo ar robotizacijos paslaugų sutalpinimą po vienu stogu. Nuspręsta, jog tokio centro reikia ir Lietuvoje.
Gamybos inovacijų slėnio vizija, anot pašnekovės, puikiai atitiko ES įsivaizdavimą, kokios pagrindinės technologijos ateityje bus reikalingos gamybos įmonėms. Tad pateikus paraišką, idėja įvertinta aukštais balais ir paramą pavyko gauti. Slėnis įkurtas investavus beveik 10 mln. eurų, kurių pusė buvo privačios, nuosavos lėšos, o kitos – Lietuvos valstybės ir ES lėšos.
Pasak J.Zubkauskienės, už šiuos pinigus ne tik pastatytas pastatas, bet ir įsigyta dalis prototipams gaminti reikalingos įrangos, sukurta inovatyvių paslaugų gamybininkams, įdiegta ekosistemos valdymo instrumentų.
„Projektas tęsėsi daugiau nei 3 metus. Nebuvo lengva, bet gavosi puikiai – turime pilnai užimtas visas laboratorijas, įsikūrė 15-ka gamybinių, technologinių įmonių. Kas išskirtinio, kad pas mus po vienu stogu nerasite nė vienos tą pačią veiklą vykdančios technologinės įmonės“, – tvirtina specialistė.
Šiuo metu slėnyje iš viso veikia 15 laboratorijų. Jose demonstruojami, testuojami arba kuriami optoelektronikos, robotikos ir skaitmeninimo, mikroapdirbimo, sensorių technologijos, termovizorių ir skaitmeninio stebėjimo, lazerinio suvirinimo, skaitmeninio ir virtualaus dvynio sprendimai, tobulinama technologija bei kuriamos inovacijos.
Šių technologijų pagalba sukurtais produktais, anot J.Zubkauskienės, sėkmingai naudojasi įvairių gamybos sričių atstovai. Štai, pavyzdžiui, chemijos pramonėje į cheminių junginių gamybą integruotas robotas kobotas, o maisto pramonėje į produktų vizualinę patikrą – dirbtinis intelektas ir vaizdo kameros.
„Dažnai ateina gamybos įmonės atstovas ir sako: žinokite, pas mus prie konvejerių vis dar stovi moterys ir daro kokybės patikrą akimis – tikrina pagamintas gaminys geras ar blogas. Jeigu geras, į dešinę stumia ranka, jeigu blogas – į kairę“, – sako J. Zubkauskienė, patikindama, jog tokius varginančius procesus galima visiškai eliminuoti.
„Buvo integruoti du robotai, kurie greičiau nei žmogus įvertina kokybę ir eliminuoja tuos gaminius ar jų elementus, kurie yra brokuoti. Tai sutaupo lėšų ir išlaisvina žmones. Taigi žmogus gali savo protą, intelektą ir darbą skirti svarbesnei, kūrybiškesnei veiklai“, – kalba pašnekovė.
Užsimindama apie tai, kas Gamybos inovacijų slėnio laukia ateityje, ji atskleidžia, kad centras planuoja plėstis ir statyti naujus pastatus – tam poreikis tikrai yra.
„Gamyba apima labai plačias sritis, o skaitmeninės technologijos reikalingos visiems. Mūsų paslaugos padeda įmonėms eliminuoti vadinamas raudonas zonas, t.y. kas yra sunku, kas yra neprognozuojama, kur galima sutaupyti kaštų. Mėgstu sakyti: jeigu gamybinė įmonė turi problemą, tegul ateina į centrą, mes surasime išeitį“, – teigia J.Zubkauskienė.
Jeigu švęsdami Lietuvos narystės ES 20-metį nuspręsite atvykti į Vilnių, siūlome aplankyti ir daugiau įdomių vietų: nuo Valdovų rūmų, Televizijos bokšto, Užupio respublikos, MO muziejaus ir VU Botanikos sodo Kairėnuose iki galbūt mažiau žinomo Lukiškių kalėjimo 2.0, Bernardinų kapinių, Tuputiškių serpantino ir Kaklaraiščių tilto.
„UžmESk akį“ renginių Vilniuje žemėlapis
Apačioje žemėlapyje geltonomis ikonomis pažymėjome renginių vietas. Mėlynomis ikonomis – rekomenduojamas aplankyti vietas. Didelė dalis jų atgimė, buvo ar yra tvarkomos ES investicijų dėka.
„UžmESk akį“ – VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuotas atvirų durų dienų renginių ciklas, skirtas Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-mečiui paminėti. Tris gegužės savaitgalius savo įmonių ir įstaigų duris atvers tiek viešojo, tiek ir privataus sektorių atstovai, sėkmingai pasinaudoję ir besinaudojantys ES investicijų suteikiamomis galimybėmis.
