Gidė pasakojo, kad Šiaulių gamtiniai turtai ne ką menkesni už žmonių sukurtus. Anuomet žmogus gyvenimui ieškojo saugios vietos, taip Šiauliai ir gimė tarp Gubernijos, Rėkyvos, Šimšos pelkynų, kur ir dabar tos šlapynės esančios. Vos keli žingsniai nuo miesto centro tyvuliuojantis Talkšos ežeras daugiau terštas nei valytas – pakrantėse augo miestas, miškas, priemiesčiai, gyveno žmonės, tiesė kelius, ardė ir sausino pelkėtus krantus, kad tik arčiau, greičiau ir patogiau gyventi būtų.
Naują žygio maršrutą sukūrusi gidė pasakojo, kad ketvirtajame pagal dydį Šiaulių mieste ežerų būta ne vieno ir ne dviejų: „Buvo trys, bet Kulpės upės suverti, liko du. Visai miesto pakraštyje buvęs Vinkšnos ežeras „išgaravo“ Antano Tyzenhauzo laikais jam panorėjus. Užtai dabar turime Tilžės gatvę.“
Apie tris valandas truksiančio žiedinio 10 kilometrų žygio objektai: kaimiškas Kalniuko rajonas, Kalniuko ozas, irklininkų kiemas, Vingaudo Šaulio kalva, Kulpės upės pertrūkis, Vinkšnos ežeras, Ginkūnai, Salduvės ir Talkšos parkai.
Gidė ragina pasiimti užkandžių, arbatos. Žygyje gali dalyvauti ir vaikai, ir keturkojai. Maršrutas tinkantis šiaurietiškam ėjimui su lazdomis, jas bus galima išsinuomoti prieš ekskursiją-žygį (kiekis ribotas).
