Informaciją parengė viešbučių rezervavimo sistemos „Travel On Spot“ specialistai. Daugiau apie keliones sužinokite čia.
Iš tikrųjų pakrantės miestų ir miestelių yra daug: Malaga, Toremolinosas, Benalmadena, Marbelja, Estepona... Jie taip susiglaudę, kad, jei ne rodyklės, galima ir nepastebėti, kaip baigiasi vienas bei prasideda kitas.
Miestelių namai Kosta del Solyje visada šviečia baltumu. Siauros gatvės išgrįstos plytelėmis. Ankstyvą rytą andalūzietės šeimininkės imasi plauti gatves priešais savo namus. Visur akis traukia vazonėliuose žydinčios pelargonijos ir kitos gėlės.
Vietinis gyvenimas teka miestelio gilumoje, o „pirmoji linija“ prie jūros skirta grynai kurortiniams reikalams. Pakrantėje įsikūrę viešbučiai. Savo viešbučiais ir vilomis ypač garsėja Marbelja, kurią itin pamėgęs pasaulio elitas. Visi Andalūzijos paplūdimiai, nors ir vieši, yra geri, smėlėti, švarūs, o daugelis viešbučių turi baseinus.
Andalūzijos virtuvė – sudėtinė gyvenimo džiaugsmo dalis.
Gaspačo sriuba, kepta žuvis ir jūrų gėrybės, alyvuogės, daugybė užkandžių... Turistų žvilgsnį itin patraukia virš kiekvieno baro kabantys sudėtingu būdu vytinti kiaulienos kumpiai.
Barmenas jums pridroš visą lėkštę ir paduos su džiūvėsėliais, užteptais česnakų bei pomidorų pasta. Visur aptiksi ir garsiųjų saldžių Malagos vynų, neįtikėtino skanumo chereso.
Čia populiarios mugės, festivaliai, karnavalai, lydimi koridų ir flamenko. Ir flamenko šokis, ir korida užgimė būtent čia. Seniausia arena įsikūrusi Rondos mieste (netoli Marbeljos). Kosta del Solio kovos su jaučiais organizuojamos ištisus metus (be žiemos pertraukos, kaip kituose regionuose).
Aplankyti Andalūzijos miestus tiesiog privalu. Patys ryškiausi – Sevilija, Kordoba, Granada. O pačiame Kosta del Solyje įsikūrusi Malaga, po kurią paklaidžioti patiks visiems. Painus siaurų gatvelių labirintas, rytietiškai spalvingas turgus, kvepiantis krevetėmis, pagrindinė aikštė. Į ją išeina langai buto, kuriame gimė Pablo Picasso. Dabar ten įkurtas šio dailininko muziejus. Beje, Malaga yra ir Antonio Banderaso gimtinė.
Kada vykti į Andalūziją? Bet kuriuo metų laiku, nors žiemą čia kartais lyja. Pavasarį viskas pražysta, ir galva ima svaigti nuo apelsinmedžių aromato. Gegužė–spalis – koridos ir flamenko sezonas. Ruduo – derliaus nuėmimo ir jauno vyno metas. Viduržemio jūra prie Kosta del Solio krantų rami, birželį–rugsėjį vanduo įšyla iki 22–25 laipsnių.
Viešbučiai Andalūzijoje – bet kokiam skoniui ir bet kokiai kišenei. Keliaujant po šį kraštą, galima apsistoti valstybinio viešbučių tinklo „Parador“ numeriuose. Tai – nestandartiniai viešbučiai, paprastai įsikūrę istoriniuose pastatuose, pilyse, vilose. Ir santykinai nebrangūs.
Automobiliai. Miestuose susiduriama su automobilių statymo problema, taigi geriau išsinuomoti mažesnę mašiną. Būkite pasirengę susidurti su itin drąsia vietos gyventojų vairavimo maniera. Beje, Andalūzijos viešasis transportas tiesiog puikus.
Planuodami savo maršrutus, neužmirškite apie siestą: maždaug nuo 13 iki 16 val. parduotuvės, bankai ir kitos įstaigos būna uždarytos.