Suprasti akimirksniu
- 14 objektų
- 1 diena
- 35 km
Žemėlapį ir visų objektų tikslias koordinates galite rasti čia.
Daugiau maršrutų kelionėms rasite čia.
Šios apylinkės išsiskiria gelmių sąranga ir reljefo formų įvairove – ledyno sustumtais ilgais gūbriais, ozais, nuo kurių viršaus atsiveria Švėtės slėnio, Žiemgalės lygumos ir miškingų apylinkių vaizdai.
Tik šiame parke, Švėtės slėnyje ir Žagarės miške auga didžioji astrancija – labai retas augalas. Taip pat Žagarės regioninis parkas žinomas itin gausia tauriųjų elnių populiacija. Mūšos tyrelio ir jį supančiuose miškuose gyvena vilkai, lūšys. Aptinkami ir reti drugiai: machaonas, rudasis satyriukas, akiuotasis satyras, tamsioji šaškytė. Tad keliaudami būkite atidūs ir galbūt išvysite šias itin retas rūšis!
Žagarės dvaro parkas
Šį gamtinį maršrutą siūlome pradėti nuo Žagarėje esančio dvaro parko. Šiaurės vakarinė šio parko dalis siejama su grafais Zubovais. Savininkais tapus didikams Naryškinams buvo pradėta rūpintis naujo parko kūrimu ir senojo pataisymu. Pagal naująjį žymaus dendrologo G. F. Kuphaldto projektą derlingoje žemėje buvo pasodinta apie 200 augalų rūšių. Augalijos įvairove Žagarės parkas nusileido tik Palangos parkui.
Reljefo požiūriu parkas išsidėstęs visiškai lygioje vietoje, užima apie 70 ha teritoriją, o jo unikalumą sudaro tai, kad jis sukurtas buvusiose dirbamose žemėse.
Švedpolio šaltinis
Toliau keliaudami aplankysite hidrogeologinį gamtos paveldo objektą – Švedpolio šaltinį. Šaltinis išteka 1,2 m aukščiau upės vandens lygio ir sraunia srovele už 12 m pasiekia Švėtės upę. Vanduo gėlas, prisotintas kalcio ir magnio hidrokarbonatų, tad nenuostabu, jog šaltinio vandenį alaus gamybai naudojo Švedpolio (Šventpolio) dvaro Kunsmano bravoras, veikęs nuo XIX a. pabaigos iki XX a. pradžios.
Žagarės atodanga
Aplankydami kitą objektą dar artimiau susipažinsite su Lietuvos geologija. Žagarės atodangą iš arti galima apžiūrėti nusileidus laiptais į buvusį dolomitų karjerą, veikusį iki 1964 m.
Atodangoje aiškiai matyti dolomitų su gipso priemaišomis klodai. Žagarės dolomitas – tai prieš 360 milijonų metų seklioje jūroje susidariusios paleozojaus (senosios gyvybės) eros viršutinio devono epochos famenio amžiaus uolienos, pavadintos Žagarės sluoksniais.
Žagarės ozas
Regykla „Voras“ Žagarės ozo pažintiniame take
Toliau – vienas ilgiausių ir įspūdingiausių Lietuvos ozų. Žagarės ozas prasideda Latvijoje ir baigiasi Lietuvos teritorijoje. Iškiliausia jo vieta – tai Žvelgaičio piliakalnis, nuo Švėtės upės pusės pakilęs maždaug 20 m. Būtent ši Žagarės ozo dalis ir buvo paskelbta geologijos paminklu. Nuo ozo atsiveria vaizdingų Švėtės vingių ir Žagarės miesto panorama. Šiais vaizdais pasimėgauti galėsite specialiai tam įrengtoje regykloje.
Poilsiavietė „Prie ežero“
Žagarės ozo pažintinis takas
Tarp dviejų Žagarės ozo gūbrių natūralioje dauboje tyvuliuoja Žvelgaičių tvenkinys, nuo seno žagariečių vadinamas ežeru. Žvelgaičių tvenkinį „maitina“ senojo Švėtės tvenkinio vanduo, atitekantis perkasa, jungiančia abu tvenkinius.
O aplink tvenkinį gausu jaukių poilsiaviečių, tad galėsite ne tik pasivaikščioti Žagarės ozo pažintiniu taku, bet ir jaukiai pailsėti ar pastovyklauti.
Poilsiavietė „Medžiotojų rūsys“
Toliau maršrutas jus nuves į Žagarės mišką. Šiame miške vyrauja ąžuolyniniai eglynai, rytinėje masyvo dalyje daugiau pelkėtų miškų, kuriuose vyrauja juodalksniai. Vertingiausiose miško dalyse įsteigti Didmargio, Dilbinėlių botaniniai ir didžiausias iš jų – Žagarės botaninis – zoologinis draustiniai. Čia aptinkamos saugomos augalų rūšys, gausi ir įvairiarūšė gyvūnija. Žagarės miškai buvo pirmoji vieta, kur pradėti reaklimatizuoti taurieji elniai.
„Medžiotojų rūsio“ poilsiavietėje galėsite atsikvėpti ir galbūt pamatyti minėtas gamtos vertybes bei pasimėgauti Žagarės miško natūraliais garsais.
Žagarės miško veimutinė pušis
Netoli poilsiavietės Žagarės miške rasite ir veimutinę pušį – botaninį gamtos paveldo objektą. Medžio aukštis – 29,5 m, kamieno apimtis 1,3 m, skersmuo 1,3 m. Šios pušys auga rytinėje Šiaurės Amerikos dalyje. 1705 m. šios pušys buvo atvežtos į Angliją, o vėliau paplito kituose Europos kraštuose.
Brolių akmuo
Keliaudami toliau galite aplankyti Brolių akmenį. Tai yra didžiausias riedulys Šiaulių apskrities šiaurinėje pusėje. Riedulys greičiausiai savo pirmykštėje padėtyje slūgso dar nuo ledynų atsitraukimo laikotarpio. Prieš jį atkasant 2014 m. virš žemės paviršiaus buvo išlindusi tik viršutinė jo dalis. Pagal uolienos sudėtį, tai yra tipingas granitas (maždaug 2/3 Lietuvos riedulių sudaro įvairios granito atmainos). Akmens didžiausias ilgis yra 4,5 m, plotis – 3,4 m, aukštis – 3,6 m, didžiausia horizontali apimtis – 14,5 m.
Mūšos tyrelio pelkė ir Miknaičių ežeras
Toliau siūlome pasigrožėti Mūšos tyreliu. Šis pelkinis kompleksas susidarė pelkėjant sekliam vandens baseinui. Mūšos tyrelio telmologinis draustinis apima natūraliausią, mažiausiai pažeistą šio unikalaus pelkinio komplekso dalį. Pagrindinę draustinio dalį sudaro aukštapelkė. Tačiau Mūšos tyrelyje sutinkami visi pelkių tipai, taip pat yra pelkinių ežerų. O centrinėje aukštapelkės dalyje telkšo nenuotakus Miknaičių ežeras.
Mūšos tyrelio pažintinis takas
Palei Miknaičių ežerą praeisite keliaudami Mūšos tyrelio pažintiniu taku.
Tyrelio akmuo
Pažintiniame take galite apžiūrėti ir mitologinį Tyrelio akmenį. Ant akmens matosi keli žmogaus iškalti ženklai. Galima įžvelgti gyvūną (tai galėjo būti elnias ar ožys) simbolizuojančias figūras. Akmens viršuje esanti duobutė manoma buvo skirta kraujui. Literatūroje galime rasti informacijos, kad pagonys, norėdami nuraminti Piktulio (senovės lietuvių dievas Perkūnas) rūstybę, aukodavo ožį. Tačiau labiausiai sietinas buvo XVI a. paprotys, kai kraštas jau buvo paveiktas krikščioniškų papročių ir apeigos buvo atlikinėjamos tik slaptai.
Šis mistinis akmuo 2007 m. paskelbtas geologiniu gamtos paveldo objektu. Akmens aukštis – 1,45 m, ilgis – 3,2 m, plotis – 3,0 m, didžiausia horizontali apimtis – 11,2 m, sudėtis – granitas.
Netoli šios vietos yra Juodupio ir didžiausios Šiaurės Lietuvos upės Mūšos ištakos.
Buvusios partizanų stovyklavietės vieta
Paskutinė pažintinio tako ir viso maršruto vieta – buvusi slapta partizanų stovyklavietė.
1945-1946 metais čia gyveno ir dirbo „Genio“ rinktinės partizanai, veikė rinktinės štabas. 1946 m. stovyklą išaiškino, aptiko ir puolė NKVD kareiviai. Kaudamiesi partizanai sėkmingai pasitraukė.
Visos Žagarės regioninio parko lankytinos vietos
Daugiau maršrutų kelionėms rasite čia.
