Kadangi išlipus iš lėktuvo pasitiko žvarba, nusprendėme ne pulti ieškoti gamtos grožybių, o normaliai sušilti.
Todėl pirmiausia patraukėme į žinomiausią Islandijoje geoterminį SPA kompleksą – Žydrąją lagūną.
Sako, geriau neaplankyti kokio krioklio ar uolos, bet į Žydrąją lagūną privaloma įmerkti savo užpakalį.
Tai – atviri baseinai lauke, užpildyti geoterminiu vandeniu. Vandens temperatūra baseinuose šiek tiek varijuoja, tačiau jis yra karštas, gal apie 37 laipsnius šilumos.
Geizerio vandens temperatūra gerokai aukštesnė, todėl baseinuose jis yra atvėsinamas, kitaip gi nepasimėgautum šiluma, o išvirtum. Taip ir mirksta islandai po atviru dangumi, kiek sveikata leidžia.
Tačiau mėgautis reikia saikingai. Atrodo, viskas gražu, lauke žiema, o kūnas įmerktas į šiltą vandenį. Mirk nors ir visą dieną grožėdamasis gamta. Tačiau net komplekso darbuotojai įspėja nepersistengti, nes tokioje aplinkoje kūnas praranda druskas ir gliukozę, tad išlipęs iš vandens gali tiesiog nualpti ir dribtelti ant žemės kaip maišas.
Tačiau net komplekso darbuotojai įspėja nepersistengti, nes tokioje aplinkoje kūnas praranda druskas ir gliukozę, tad išlipęs iš vandens gali tiesiog nualpti ir dribtelti ant žemės kaip maišas.
Darbuotojai nuolat vaikšto po rūbines, domisi lankytojų savijauta ir ragina po maudynių sočiai pavalgyti bei gerti daug skysčių.
Net ir patys atneša vandens, jei lankytojas prašo.
Įėjimas į kompleksą kainuoja 40 eurų. Laikas yra neribojamas, tačiau ilgai ten neišbūsi. Man dvi valandos buvo netgi labai per akis.
Dar siūlyčiau prieš lendant į baseinus, dušuose nesušlapti galvos. Nors kūnas ir karštame vandenyje, tačiau galva lieka ore.
Nedaug kas užginčytų, kad žiemos metu būti lauke šlapia galva yra mažas džiaugsmas.
Žmonės kalba, kad geizerių vanduo gydo įvairias odos ligas, tačiau nesimokiau medicinos, negaliu patvirtinti, tiesa čia ar bobučių išsigalvojimas.
Kadangi mūsų kelionė buvo ne laukinė, o civilizuota, tai nerašysiu apie tokias pramogas, kaip kopimai į ugnikalnius ar kelių dienų žygiai laukinėje gamtoje.
Vienas gražiausių šalies objektų yra Gulfoso krioklys. Jis turbūt yra visų Islandijos atvirukų paveiksliukų lyderis. Tai – 32 metrų aukščio Baltosios upės krioklys esantis už geros pusantros valandos kelio nuo Reikjaviko.
Vaizdas prie jo iš tikrųjų įspūdingas. Kad ir koks blogas būtų oras ar nuotaika, Gulfose visa tai bent trumpam pamiršti, susižavi, atsiranda energijos. Šis krioklys yra didžiausias Europoje pagal vandens debitą (skysčio ar dujų tūris, pratekantis per laiko vienetą skersiniu pjūviu – red. past.).
Pakeliui į Gulfosą rekomenduotina stabtelti vietoje, pavadintoje Geysir. Jau vien pavadinimas sako, kad čia pamatysime geizerį. Ir tikrai vietovėje yra keli geizeriai, prie kurių galima prieiti visiškai arti.
Jie nuolat burbuliuoja, o vienas, vadinamas Didžiuoju, kas 10-15 minučių į orą iššauna karšto vandens ir garų srautą. Tuo metu vietovės lankytojai ploja ir aikčioja.
Tai būtų dar nieko, bet dauguma jų filmuoja ir fotografuoja bandydami įamžinti iššovimą. Man tai visada būna keista, nes vaizdų ir nuotraukų ir taip pilnas internetas, o pasimėgavimas vaizdu savo akimis, ne per kameros langelį, yra nepalyginamas skirtumas.
Na, bet kiekvienas savaip keistas. Aš jau senai atsikračiau ydingos praktikos filmuoti ir fotografuoti viską, kas tik įmanoma. Taip prarandamas kelionės džiaugsmas ir sukuriamas papildomas stresas.
Užsukus į Geysir rasite ir čia tekančius geizerių upelius, į kuriuos visi kiša rankas, kad įsitikintų, kad vanduo tikrai karštas.
Įspūdingas gamtos šou
Kitą dieną darėme maršrutą iki Viko paplūdimio. Jis garsėja savo juodu smėliu ir uolomis jūroje. Kam gyriausi, daug kas sakė, kad vulkaninės kilmės smėlio paplūdimių yra pilna Tenerifė ar dar kažkas: neva, nustok čia girtis, nieko vis tiek nenustebinsi.
Neturiu daug valios ginčytis su pavyduoliais, bet čia mums padėjo būtent visą kelionę peikti Islandijos orai. Vike iškrenta daugiausia kritulių šalyje, čia žiemos metu dažnai siaučia audra ir pučia iš koto verčiantis vėjas.
Papuolėme į patį gamtos šėlsmą, debesys buvo pasiekiami net nepašokus, vėjas nešė lietų horizontaliai, o Atlantas putojosi kaip pašėlęs.
Papuolėme į patį gamtos šėlsmą, debesys buvo pasiekiami net nepašokus, vėjas nešė lietų horizontaliai, o Atlantas putojosi kaip pašėlęs. Buvo įspūdinga.
Tokiom sąlygomis per minutę peršlampi iki paskutinio siūlelio, tačiau vėjas taip efektyviai išpučia iš galvos pašalines mintis, kad nustembi, kaip taip išvis įmanoma.
Aišku, spalio mėnesį peršlapti kiaurai nėra džiuginanti perspektyva, ji man pasireiškė stipriu peršalimu grįžus, bet bent jau yra ką atsiminti.
Vikas yra už gerų dviejų valandų nuo Reikjaviko, tačiau kelias geras, važiuoti nesunku, jei tik nėra rūko. Jei vyksite ten, rekomenduoju turėti neperšlampamus drabužius ir batus.
Pakeliui į Viką galima aplankyti Seljalandfoss ir Skogafoss krioklius. Seljalanfoss yra daug krioklių, krintančių iš 60 metrų aukščio. Įspūdingiausias momentas yra žingsniuoti takeliu po kriokliais.
TAIP PAT SKAITYKITE: Atšiaurioji Islandija – ypač svetinga moterims
O Skogafoss yra 60 metrų aukščio krioklys, susidaręs Skogos upėje. Čia taip pat irgi takelis, bet jis viršuje. Atsiveriantis vietovės vaizdas gniaužia kvapą. Takeliu palei upę galima keliauti visą dieną ir grožėtis gamta.
Kalbant apie Islandijos sostinę, tai ji nėra kažkoks stebuklų miestas. Jame smagu pasivaikščioti, pavalgyti, pasilinksminti, tačiau įspūdingų vaizdų čia nelabai užtiksi.
Lankantis Reikjavike siūlau pasikelti į bažnyčios bokštą – nuo juo atsiveria miesto panorama iš aukštai. Gana populiari pramoga yra plaukimas stebėti banginių. Tiesa, ji nėra pigi.
Trijų valandų plaukimas gali kainuoti apie 60 eurų. Aš neplaukiau, tačiau mano bendrakeleiviai iš plaukimo grįžo nukabinę nosis. Lyg ir matė mažus banginukus, o gal ir nelabai, net ir patys nesuprato. Žodžiu, pramoga brangi, efektyvumas abejotinas.
Žinoma, įspūdingos gamtos objektų šalyje yra daugiau, visų neišvardinsi, todėl siūlau tiesiog nukeliauti į geizerių žemę ir viską aplankyti patiems.
