Paskutinėmis praėjusių metų dienomis čia apsilankęs Marius Vizbaras įsitikinęs – tokios vietos idealios kūrybai: „Šis miškas įkvepia“. Siūlome kartu su juo pasidairyti po šią įdomią vietą.
Žvelgiu į lapus pametusį mišką. Vos spėjus įžengti batai apsitaško pirmaisiais purvais ir kelionė į mišką prasideda.
Vos pasukęs link buvusios kasyklos suprantu, kodėl ši vieta pavadinta vaiduoklių keliu – tai, ką regiu aplink, pateisina šį pavadinimą.
Žygiuoju kelis kilometrus. Tylu. Laukiu vaiduoklių – nėra. Pradedu galvoti, kad, matyt, dėl purvo, o ne jame pasitaikančių mistinių būtybių, atokus miško takas buvo taip skambiai pavadintas.
Pasiekiu kalno vidurį ir čia, pro lapus numetusius medžius, atsiveria neregėti vaizdai. Žvelgiu į greta esančius kalnus ir suprantu, kad savojo viršūnės dar nepasiekiau.
Einant toliau kelias gerėja. Tačiau dabar mistišką nuotaiką kuria išvirtusios medžių šaknys, samanoti akmenys ir neaiškūs miško garsai.
Pagaliau pastebiu pirmuosius vaiduoklius, įsikūrusius medžių šaknyse. Gražu!
Veidas medyje – nematyta. Žingsniuoju toliau. Žvalgausi į medžius ir vaiduoklių vis daugėja. Norisi surasti visus. Todėl kelionės tempas šiek tiek lėtesnis – sustoju ir apžiūriu kiekvieną kelyje pasirodžiusį vaiduoklį.
Kalno vingyje pastebiu suoliuką – ant jo ir prisėdu. Mintyse mąstau, kad esu vienintelis turistas, keliaujantis gruodžio mėnesį šiuo mišku.
Tačiau apsirinku: netrukus prasilenkiu su pirmaisiais žmonėmis. Paaiškėja, kad jie – vietiniai gyventojai, vedžiojantys savo augintinius.
Pastebėję fotoaparatą nusišypso ir pažada, jog raižinių medžiuose vis daugės, tad turiu būti atidesnis, jei noriu visus užfiksuoti.
Žingsniuodamas atidžiai apžiūriu medžių šaknis ir kamienus. Kas keletą žingsnių sustoju įamžinti vaiduoklio.
Galiausiai žvilgsnį sukausto pirmieji pastatai – neveikianti kavinė ir vaikams skirti atrakcionai, deja, taip pat neveikiantys žiemą. Jie – galutinė mano kelionės stotelė.
Nors ši vieta ne sezono metu atrodo tuščia, gyvų būtybių yra: nusistebiu pamatęs triušį viename garde su vištų gauja ir gaidžiu priešakyje.
Tikėjausi, jog pavyks įeiti ir į vaiduoklių kelio pabaigoje esančią buvusią kasyklą. Tačiau įspėjantys ženklai informuoja, kad kasykla uždaryta ir jos aplankyti nepavyks. Bent jau šįkart.
