Kasmet norisi aplankyti vis ką nors naujo – dar nematyto, dar nepatirto, galbūt netradicinio. Kelionių ekspertai 15min yra sudarę rekomenduojamų krypčių 2018-iesiems sąrašą. O kur keliauti siūlo patys skaitytojai?
„Pasaulio kišenėje“ paskyroje feisbuke paklausėme – kokią įdomiausią vietą esate atradę per praėjusių metų keliones ir kodėl ją verta aplankyti ir kitiems?
Briugė, Belgija
„Likau sužavėta Belgijoje esančiu Flandrijos regiono miestu Briuge (pavadinimas kilęs nuo žodžio brugga (angl. bridge) – tiltas). Vaikštant senamiesčio gatvelėmis jautiesi lyg papuolęs į pasaką. Atmosfera užburia: architektūra, kurią išvydus negali nesižavėti, žmonės čia atsipalaidavę, miestas siūlo daugybę jaukių kavinukių, kuriose galima paragauti tradicinio apero.
Čia šiltojo sezono metu kartais girdimi burzgiantys kanalais plaukiančių valčių motorai primena, kad miestas išvagotas daugybės kanalų, krantai jungiami daugybės akmeninių tiltelių. Viskas įtraukia į nesustabdomą kaleidoskopą, čia visada malonu sugrįžti“, – Daiva Adomavičiūtė.
Letisija, Kolumbija
„Letisija – mažas unikalus miestelis Kolumbijoje ant Amazonės upės kranto, besiliečiantis su Peru ir Brazilija. Nuoširdūs ir susidomėję žmonių žvilgsniai į „Lgringos“ (užsieniečius), vaikai, žaidžiantys smėlyje prie upės, vaisių gausa – kai kurie tokie išskirtiniai, kad jų negalima rasti net kitose Kolumbijos vietose.
Arčiausias greitkelis – už 800 km, tad miestą galima pasiekti tik oru arba upe. 45 min. valtimi upe – ir tu jau esi Amazonės džiunglėse, rankomis bandai baidyti uodus, akylai klausai gamtos garsų ir bandai pastebėti įvairiaspalves papūgas, nepailstančias beždžiones...
O jei nori ir daugiau aštrių pojūčių – naktinė kelionė upe ieškant krokodilų ar žygis po tamsų mišką ieškant tarantulų ir kitų nakties padarų įsimins tikrai ilgam... Jau nekalbant apie maistą, keptus bananus, Amazonės upės žuvį ir vaisių sultis“, – Evelina Gar.
Bergamas, Italija
„Nors Bergamo miestas dažniausiai asocijuojasi su tarpiniu oro uostu, praėjusį rudenį šis miestas atsiskleidė visu savo viduramžišku žavesiu – kai rytinio skrydžio laukimo valandas nuspręsta išnaudoti naktiniam pažintiniam žygiui.
Ypatingiausia jo dalis – pakilimas iš Žemutinio miesto į Aukštutinį, įsikūrusį ant kalvos. Turistų patogumui – funikulierius ir gatvės, o keliautojams – mistiškasis pėsčiųjų kelias. Aukštyn vedantis siauras akmenimis grįstas takas, iš vienos, o momentais ir iš abiejų pusių įrėmintas XVII a. gynybinės sienos, nušviečiamas blausių geltonų žibintų (o dar jei rūkas pasitaiko!), su iš už posūkio išnyrančiais senamiesčio nameliais – jausmas, lyg nusikėlus filmuose matyton praeitin, kai tarsi tik ir lauki, kol tolumoj subildės arklių kanopos, pražygiuos sargybiniai ar užgiedos gaidžiai...
Ne tik romantikams, o ir istorijos bei architektūros gerbėjams Bergamo senamiestyje bus kuo pasidžiaugti ir pakeliauti laiku nuo XII iki XVII a.: tvirtovė, bažnyčios, rūmai, pilis, muziejai...“, – Seržas Staponkus.
Čekijos Šveicarija
„Miestais itin nesižaviu, bet vasarą aplankyti Čekijos uolų miestai negalėjo nepadaryti įspūdžio. Čekijos (arba Bohemijos) Šveicarija vadinamas jauniausias tos šalies nacionalinis parkas driekiasi šiaurės vakarinėje dalyje. Kur prieš milijonus metų plytėjo sekli jūra, dabar į dangų stiebiasi įvairiausių formų smiltainio uolos. Milžiniški pirštai, bokštai, vartai ir tiltai sudaro fantastinio miesto vaizdą, kuriame momentais pasijauti lyg įsibrovėlis nykštukas, o užsiropštęs ant kurios nors uolos vos ne pačiam milžinui įsivaizduoji prilygstąs.
Pravčicka brana – 16 m aukščio akmeninė arka, laikoma didžiausiu Europoje akmens tiltu, Mariina skala su pasakų nameliu pačiame jos viršuje ir vaizdinga panorama pro jo langus, kabančios uolos, po kuriomis užsisėdėjus pasidaro baugu, siauri tarpekliai, kur nesunku užstrigti su kuprine, kilometrai trasų, atveriančių tokių neįtikėtinų gamtos stebuklų, kad nebežinai, į kurią pusę pasukti... Tad susirandi kokį patogesnį akmenį uolos viršūnėje, išsiverdi kavos ir mėgaujiesi beribe erdve.
Subalansuota lengvų kelių neieškantiems romantikams. Jei šitų uolų grožio per mažai, dar kviečia Čekijos Rojus bei Adršpadų parkas, siūlantys ne ką menkesnes akmeninių desertų porcijas“, – Emilija Karoblytė.
Irasu ugnikalnis, Kosta Rika
„Pati geriausia vieta, atrasta per praėjusius metus (visai jų pabaigoje, gruodžio 30 d.), buvo Irasu ugnikalnis Kosta Rikoje. Daugiau nei 4200 metrų aukštyje pūpsantis veikiantis (bet nuo 1994 m. miegantis) aukščiausias šalies ugnikalnis atsiveria visu savo gražumu, kai prasisklaido debesys. Galima pamatyti pačiame ugnikalnio krateryje tyvuliuojantį turkio spalvos ežerą, o kai labai giedra – net Karibų jūrą ir Ramųjį vandenyną!
Ši unikali vieta labai netoli nuo Kosta Rikos sostinės San Chosė. Kelionė autobusu užtruko kiek daugiau nei dvi valandas, o ir įspūdžiai – nepakartojami! Labai visiems rekomenduoju – jei lankysitės Kosta Rikoje, būtinai aplankykit, juolab kad dažniausiai visų pirmoji stotelė šioje šalyje būna sostinė, o ji, jei atvirai, ne pats gražiausias ar daug ką pasiūlyti turistams turintis miestas. Nei gražios architektūros, nei istorijos čia nėra, tad nuvykę į ugnikalnį puikiai praleisite dieną, o ir įspūdžiai bus neeiliniai ir egzotiški“, – Ermina Vilčinskaitė.
Sacharos dykuma, Marokas
„2017 metų didžiausias atradimas – įspūdingos Sacharos dykumos kopos Maroke. Apsistojus viešbutyje „Dunes D'Or“, visas dykumos grožis prasideda iš karto po jūsų terasos langais.
Ten esi toli nuo civilizacijos, neskubant gali gėrėtis auksiniais saulėlydžiais, saulėtekiais ir neįtikėtino ryškumo žvaigždėtu dangumi naktimis. O dienomis tai – pats didžiausias pasaulyje smėlio paplūdimys. Šalia viešbučio – sudužusio lėktuvo modelis. Čia buvo filmuojamas ir filmas „Mažasis princas“, – Daiva Mikuckaitė.
Raudonas kanjonas, Izraelis
„Vykau Saulės į Eilatą Izraelyje gruodį. Nepatiko, bet iš to nepatikimo buvo atrastas visai greta esantis Raudonasis kanjonas. Ten pajunti gamtos didybę ir savo, Adomo giminaičio, mažumą. Norint ten nuvykti reikia nuomotis mašiną – kito kelio nėra. Manau, taip saugomas tas grožis“, – Regina Grivickienė.
Ratheino uolos, Vokietija
„Mes atradome Ratheino uolas, tarpeklius, stačius šlaitus ir akmeninių sienų labirintus Vokietijoje. Kvapą gniaužiantys vaizdai – ir visai šalia mūsų. Saugumas garantuotas, tad įveikti baimes gali ir aukščio bijantys, drąsu ir tėvams su vaikais“, – Sigita Vėgėlienė.
Ilzenbergo dvaras, Lietuva
„Ilzenbergo dvaras (Rokiškio raj.) – ne tik graži gamta ir dvaro pastatai, bet ir įdomi bei įkvepianti istorija, harmonijoje su gamta dirbantis natūralus ūkis, kuriame suteikiamos galimybės dirbti vietiniams gyventojams. Tikrai unikali Lietuvoje kultūrinio turizmo vieta, verta ilgos kelionės – džiugu, kad Lietuvoje atsiranda tokių vietų!“ – Saulė Paltanavičiūtė.
Kenija
„Renkuosi paskutinę aplankytą Keniją – ir jos parką Ambosel su vaizdu į Kilimandžaro kalną. Nuostabu! Ir galiu rekomenduoti tiems, kas myli gyvūnus bei nuostabią gamtą. Liūtus ten pamatysit 100 procentų“, – Dangira Simonavičiūtė.
Eslingenas, Vokietija
„Geriausias praėjusių metų kelioninis palikimas – Eslingeno miestas Vokietijoje, nes mažas ir labai jaukus. Puikus variantas ilgajam savaitgaliui ar važiuojant pro šalį: gera geografinė vieta ir nėra milijoninių turistų srautų (!)“, – Renata Autukevičiūtė.
Azorų salos, Portugalija
„Azorų salos ne sezono metu. Tada pamatai, kaip atrodo gyvenimas mažytėse salose Atlanto viduryje: lepinančią saulę ir už 5 min. atslenkantį lietų, didžiules vandenyno bangas, o kai jos nurimsta – besimaitinančius ir žaidžiančius delfinus. Pamatyti kalvotas pievas ir karves, kurių daugiau nei žmonių. Pamatyti vulkaninius kalnus, kraterius ir ežeriukus krateryje, pamirkti karštojoje versmėje.
Paragauti vulkano karštyje gaminto troškinio ir juo nusivilti. Bare su vietiniais kaimiečiais išgerti pigaus vyno, kurio barmenai pila sklidiną stiklinę. Galbūt pirmą kartą pajusti, kaip gera gyventi kaime, kur visi visus pažįsta ir vakarais susitinka bare žiūrėti loterijų bei kulinarinių laidų. Išgerti dar vyno ir patikėti, kad jau ir tu bendruomenės dalis – juk ne sezono metu čia tik vietiniai“, – Laumė Moonspell.
Isola Bella, Italija
„Madžorės ežere, Italijoje, esanti Isola Bella – sala su Barromeo rūmais ir sodais, imituojančiais kalbančius Babilono sodus“, – Vilma Kazlauskienė.
Utila, Hondūras
„Utila – Hondūrui priklausanti sala, kurią skalauja Karibų jūra! Ten patys gražiausi koralai, ir tiems, kas svajoja šiais metais panardyti ar išmokti nardyti, Utila yra nuostabiausia kryptis, nes yra viena pigiausių ir gražiausių vietų pasaulyje“, – Ernesta Adamavičiūtė.
Ušgulio kaimelis, Gruzija
„Ušgulio kaimelis, aukščiausiai kalnuose esantis Europos kaimas, Gruzijoje. Ko vertas vien jau kelias iki jo! O jei dar gauni tarp beprotiškai lakstančių gruzinų ir keliuose kaip niekur nieko sau vaikštinėjančių karvių ir kiaulių pavairuoti visureigį! Ir apsilankyti pas vietos dailininką... Gruzija ir tik Gruzija yra praėjusios vasaros atradimas ir stebuklas“, – Vilma Gris.
Agios Nikolajas, Kreta
„Sėdime balkonėlyje, kuris kabo ant skardžio, stebime didžiulius jūrinius vėžlius apačioje tyvuliuojančiame ežere. Horizonte žavimės Mirabelos įlanka, sutinkame ir palydime žvejus ir kruizus. Visa tai atradome Agios Nikolajas miestelyje Kretoje“, – Violeta Cicėnienė Kvetkaitė.
„Polin“ muziejus Varšuvoje, Lenkija
„Lenkijos žydų istorijos muziejus „Polin“ Varšuvoje – neketinome ten eiti, bet viešbučio, kuriame apsistojome Varšuvoje, šeimininkas labai rekomendavo. Įspūdingas, interaktyvus ir labai įdomus muziejus – ten tikrai nebus nuobodu. O 2016 metais jis net buvo pripažintas geriausiu Europos muziejumi“, – Svetlana Ivanova.
