– Kaip atsidūrėte Vilniuje?
– Dirbau Kinijoje. Ten dėl didelio užterštumo sušlubavo sveikata. Viena pažįstama man papasakojo, kad yra laisva darbo vieta anglų kalbos dėstytojai Vilniuje. 2013 metais padaviau prašymą ir gavau darbą Mykolo Romerio universitete. Nuo to laiko universitete dėstau užsienio kalbos mokymo metodus, anglų literatūrą, dalykinę anglų kalbą. Labai myliu savo studentus.
– Ką žinojote apie Lietuvą, Vilnių prieš atvykdama?
– Niekad negalvojau, kad apsigyvensiu Vilniuje. Žinojau apie Lietuvą, nes gyvenant prie Čikagos mano kaimynė buvo lietuvė. Taip pat pažinojome legendinį NBA žaidėją ir trenerį Doną Nelsoną, kuris prieš daug metų padėjo Lietuvos krepšinio rinktinei, lankėsi Lietuvoje. Jam Lietuva paliko tik šiltus prisiminimus, jis yra nemažai pasakojęs apie savo kelionę po Lietuvą. Tad apie Lietuvą žinojau, tik nemaniau, kad čia kada nors gyvensiu ir dirbsiu.
– Jūs turite Amerikos indėnų kraujo ir priklausote Čokto (Choctaw) indėnų genčiai. Ar sulaukiate Vilniuje susidomėjimo savo šaknimis?
– Taip, kai lankausi mokyklose, vaikams papasakoju ne tik apie gimtąją šalį, bet ir indėnus, jų papročius, patiekalus ir valgius. Jaunimui tikrai įdomu apie tai sužinoti.
– Save vadinate „knygų graužike“, priklausote knygų klubui. Gal galite papasakoti apie šį klubą plačiau?
– Į šį knygų klubą susibūrė šešios labai skaityti mėgstančios moterys, dirbančios universitetuose. Kartą per mėnesį susitinkame kurioje nors Vilniaus kavinėje ar restorane. Kiekvienas klubo narys turi teisę parinkti knygą, kurią visos skaitome. Po mėnesio susitinkame Vilniaus kavinėje ar restorane aptarti perskaitytos knygos. Šiuo metu skaitome JAV rašytojo Johno Steinbecko romaną „Travels with Charle“. Perskaičius kviesiu klubo narius susitikti ir sukirsti po mėsainį, nes skaitome JAV rašytojo romaną (šypsosi).
– Esate prasitarusi, kad labai mėgstate gaminti maistą, kokį labiausiai?
– Labiausiai mėgstu gaminti Luizijanos virtuvės gaminį, džambalają (jambalaya). Tai patiekalas iš ryžių, vištienos, dešros ir įvairių prieskonių. Šį patiekalą gamina taip pat mano indėnų genties nariai. Man patinka jį ruošti, nes tai paprasta ir labai skanu. Dažnai gaminu.
– Ar Jums patinka lietuviški patiekalai?
– Taip, labai mėgstu lietuviškus patiekalus, ypač cepelinus ir koldūnus. Taip pat man patinka balandėliai ir plokštainis, tačiau pati lietuviškų patiekalų negaminu – man jie atrodo per sudėtingi. Geriau apsilankau lietuviškų patiekalų restorane ir ten sukertu porciją cepelinų.
– O kaip Jums sekasi mokytis lietuvių kalbos? Ar jau pramokote?
– Šiaip sau (šypsosi). Reikia dar mokytis ir mokytis, nes noriu geriau mokėti ir susikalbėti lietuviškai.
– Kokie yra gyvenimo Vilniuje privalumai?
– Viešasis transportas išties puikus. Vilniuje keliauti autobusais, palyginus su JAV, tikrai nebrangu ir patogu. Neturiu automobilio ir dabar nevairuoju, tad viešuoju transportu važinėju kasdien.
– Planuojate pasilikti Lietuvoje?
– Manau, kad dar daug metų gyvensiu Vilniuje. Nors su JAV mane vis dar sieja brangūs artimieji – brolis, sesuo ir pusbroliai, tačiau Vilnių jau laikau savo tikraisiais namais.
