Bendrovė „Nomaday travel“ neįprasta net ir Indijos rinkoje, nes siūlo boutique turizmo paslaugas.
„Kodėl įsikūriau Naujajame Delyje? Šis miestas pasirinko mane: pirmą kartą čia atvažiavau prieš šešerius metus, nes gavau stažuotę per tarptautinę mainų programą vietinėje turizmo agentūroje, kurioje dirbau vienerius metus.
Nuo tada prisirišau prie šios vietos. Pasibaigus stažuotei buvau grįžus į Lietuvą ir dirbau darbą biure daugiau nei pusę metų. Tada ir supratau, kad noriu grįžti į Indiją ir sieti savo ateitį su turizmu bei kelionėmis po Indiją“, – pasakojo Šarūnė.
Įsikurti Naujajame Delyje jai buvo lengva, nes pažinojo miestą, turėjo čia draugų. „Neabejojau ir dėl to, kad įmonę kursiu čia. Kadangi jau pažinojau ir turizmo paslaugų tiekėjus“, – sakė lietuvė.
Pasakodama apie įmonės kūrimą Indijoje, ji neslėpė, jog tai padaryti užsieniečiui sudėtinga.
„Indija perėmė biurokratinį aparatą iš Didžiosios Britanijos, kai buvo kolonizuota. Nors dabar šalis nepriklausoma, Vyriausybinės įstaigos nėra modernizuotos. Dar prieš kelerius metus visi duomenys buvo saugomi popieriuose, ne kompiuteriuose. Dabar pagrindinės Indijos institucijos yra pakankamai kompiuterizuotos, bet visi procesai vyksta labai lėtai. Indams nepriimtina skubėti“, – kalbėjo pašnekovė.
Kelionių įmonę lietuvė įkūrė kartu su verslo partnere iš Lenkijos. „Tuo metu, 2013 metais, kai steigiau įmonę su verslo partnere lenke, abi užsienietės galėjo būti įmonės savininkės. Po kelių mėnesių įstatymas pasikeitė ir šiuo metu, įkuriant įmonę, vienas iš bendraturčių būtinai turi būti indas. Mums prieš registruojant turizmo agentūrą reikėjo įrodyti, kad turime pakankamai patirties turizmo srityje. Kaip tai padaryti? Turėjome pristatyti vyriausybei mokslų, stažuočių sertifikatus, įrodyti, kad kalbame keliomis kalbomis, gerai pažįstame Indijos vietoves ir būsime pajėgios aptarnauti užsieniečius, kuriems planuojame organizuoti keliones Indijoje. Be šių kriterijų, turėjome pristatyti nemažai dokumentų iš mūsų šalių ir naudotis teisininko-buhalterio paslaugomis, kuris ir sutvarkė visus reikiamus dokumentus, atsižvelgiant į esamus komplikuotus ir neaiškius įstatymus“, – pasakojo Šarūnė.
Kas buvo didžiausias iššūkis? Pasak jos, biurokratija. „Bet kuris dokumentų tvarkymo etapas, kuris oficialiai turėtų trukti savaitę, nusitęsia iki kelių mėnesių be jokios konkrečios priežasties. Valstybės tarnautojai tiesiog nežinodami, kada dokumentai bus paruošti, vis kartoja, kad „rytoj arba labai greitai bus viskas sutvarkyta“. Galiausiai dažnai atsitinka taip, kad jie gali paprašyti pristatyti dokumentus, kurie niekada nebuvo minėti ir kurie neturi jokios reikšmės įmonės įkūrimui. Tarkime, tokį dokumentą kaip tėvo gimimo liudijimą. Vis dėlto vienintelė išeitis šiuo atveju yra tik laukti ir būti kantriems“, – pasakojo įmonę Indijoje įkūrusi lietuvė.
Stereotipiškai žiūrint, Indija nėra itin draugiška šalis moterims. Tačiau, pasak Šarūnės, miestuose jokia diskriminacija nesijaučia. Be to, vis daugiau indžių dirba ir siekia karjeros.
Nesame susidūrusios su jokiais sunkumais. Dėl to, kad mes moterys, gal netgi labiau gerbia
„Moterys turi mažiau teisių kaimuose ir tradicinėse ar labai religingose šeimose. Tiesa, Indijoje yra įprasta matyti moterį namuose auginant vaikus. Bet didžiuosiuose miestuose ir kiek labiau išsilavinusiose šeimose moterys studijuoja ir dirba, keliauja. Metropoliuose, tokiuose kaip Naujasis Delis, Mumbajus, Bangaloras, yra gana įprasta matyti karjeros siekiančias moteris. Moterų skaičius įmonėse didėja, nes visuomenė tampa atviresnė vakarietiškoms naujovėms, moterims suteikiama daugiau privilegijų“, – pasakojo pašnekovė.
Tiesa, jos pačios įmonėje moterys tik dvi – ji ir verslo partnerė lenkė. Kiti darbuotojai ir verslo partneriai – vien vyrai.
„Nesame susidūrusios su jokiais sunkumais dėl to, kad esame moterys, gal netgi mus labiau gerbia. Taip jie mūsų nelaiko turistėmis ar naujokėmis šalyje. Jie puikiai žino, kad mes jau esame perpratusios jų mentalitetą, suprantame truputį hindi kalbą, žinome, kaip elgtis tam tikroje situacijoje“, – apie darbą Indijos turizmo srityje pasakojo lietuvė.
Daugelis keliavusių po Indiją pasakoja, kad europiečiai ten – tarsi eksponatai, kuriuos vietiniai nori įamžinti, paliesti arba pasikalbėti su jais. Šarūnė sakė, jog perdėto indų dėmesio ji jau nebepastebi.
„Mes jau nebepastebime, kad žmonės gatvėse vis spokso į mus, nes jiems yra tiesiog įdomūs kitaip atrodantys ir apsirengę kitataučiai. Turistams tas spoksojimas būna dažnai erzinantis, bet mes jau į tai nebekreipiame dėmesio“, – tikino ji.
Įkūrė įmonę tokią, kokios paslaugomis naudotųsi pati
Jau prieš įkurdama turizmo įmonę Šarūnė žinojo, kad ji bus nedidelė ir siūlys nestandartines keliones. Taip gimė butiko variantas. Pasak lietuvės, tokia kelionių agentūra atsirado dėl asmeninių priežasčių – didelių masinio turizmo keliones siūlančių bendrovių ji pati nemėgsta.
„Aš pati asmeniškai nemėgstu didelių komercinių kelionių autobusu su kitais nepažįstamais 40 žmonių. Todėl ir nusprendžiau organizuoti individualias keliones mažoms grupelėms po Indiją, atsižvelgiant į konkrečius keliautojų poreikius, keliones laiką, biudžetą.
Visą kelionę išsamiai planuojame kartu su klientu, parenkame atitinkamus viešbučius ir veiklas. Be to, visada siūlome veiklą, kuri atitiktų kliento asmenybę: aktyviems ir sportiškiems keliautojams siūlome daug žygiavimo gamtoje, adrenaliną ir intensyvų lankytinų objektų apžiūrėjimą. Tiems keliautojams, kuriems patinka stebėti šalį daug pasyviau, siūlome relaksuojančias veiklas. Pavyzdžiui, pasiplaukiojimą upėmis, kanalais, indiškų šokių šou, indiško maisto ruošimo pamokas su vietiniais gyventojais, ajurvedines procedūras ir panašiai“, – atskleidė Šarūnė.
Lietuviai – reiklūs keliautojai. Ar daug viešbučių Indijoje, kurie atitinka aukštus mūsų turistų reikalavimus? Pasak lietuvės, į standartinius viešbučius niekas ir nenori.
„Indija yra labai turtinga savo tradicijomis ir patarnavimu. Indai svečiams patarnauja su dideliu dėmesiu, tuo labiau kad jie baltuosius dievina. Indija – šalis, kurioje yra išlikę daug istorinių pastatų: rūmų, fortų, havelių ir pan. Daug šių pastatų yra renovuoti ir paversti viešbučiais, kuriuose net yra išlikę to meto baldai. Klientai, kurie mėgsta istoriją ir vertina meną ar unikalumą, bus visada patenkinti apsistoję tokio tipo viešbučiuose.
Kitokius poreikius turintys turistai Indijoje ras įvairių unikalių viešbučių – pavyzdžiui: nameliai medžiuose, prabangios palapinės dykumose, viešbučiai ant vandens... Mes manome, kad standartiniuose viešbučiuose keliautojai gali pasimėgauti kiekvienoje šalyje, o kiek ypatingesniais – Indijoje. Unikalūs viešbučiai paįvairina keliones Indijoje ir joms suteikia unikalumo. Be abejo, kaip ir kitose šalyse, Indijoje taip pat yra pakankamai standartinio tipo viešbučių, kurie atitinka vakariečių kriterijus, ypač miestuose“, – kalbėjo pašnekovė.
Šarūnės teigimu, Indija – didžiulė šalis, tad čia surasti sau įdomų poilsį gali bet kokių poreikių turistai.
„Tiems, kas domisi kultūra, tai yra ideali šalis, nes Indijoje beveik bet kuriame mieste rasite istorinių pastatų, kurie buvo pastatyti prieš kelis šimtus metų. Be to, Indijoje yra net 35 UNESCO sąrašo objektai.
Gamtos mylėtojai Indijoje gali praleisti net kelis mėnesius – tiek reikia laiko, kad būtų įmanoma viską apžiūrėti, nes gamta čia labai įvairi ir skiriasi priklausomai nuo regiono. Indijos vakaruose – dykumos, Himalajai, kriokliai ir oazės, Pietų Indijoje – egzotiški paplūdimiai, kanalai, džiunglės, ryžių ir prieskonių plantacijos, vietiniai kaimai“, – patarimais dalijosi Šarūnė.
Adrenalino ir nuotykių mėgėjai Indijoje liks sužavėti. Juolab kad malonaus jaudulio galima patirti bet kur, vos iškėlus koją iš nakvynės vietos.
„Užtenka tik atsisėsti į rikšą ar pasivaikščioti judria gatve ir stebėti aplink judantį vietinių gyvenimą“, – juokėsi pašnekovė.
Tikrų nuotykių mėgėjai gali išbandyti skriejimą lynu kalnuose ar karališkuose rūmuose, plaukti plaustu sraunia Gangos upe, nardyti po vienus iš švariausių vandenų žemėje – Andamanų salose, paskraidyti parasparniais Himalajų kalnuose ar Goa paplūdimiuose, skrieti banglentėmis per vandenyną, važinėti skardžiais keliais motociklu Ladako regione, kirsti kelią upe išskirtiniais medžio šaknų tiltais Meghalaja regione ar važiuojant džipu nacionaliniuose parkuose išvysti iš arti laukinius gyvūnus, tokius kaip tigrai, liūtai, raganosiai...
„Poilsio kūnui ir sielai ištroškę keliautojai Indijoje atras geriausius ajurvedos centrus visame pasaulyje, kuriuose – masažai, terapijos, kūno valymo programos. Dauguma tokių centrų yra įsikūrę ramiuose kalnų, paplūdimių kurortuose ar džiunglėse. Keliautojai, kurie mėgsta poilsį, Indijoje gali mėgautis vaizdais iš kruizo laivu-viešbučiu ant vandens, ilsėtis egzotiškuose paplūdimiuose ar dienas praleisti ašramuose besimėgaudami joga ir meditacija“, – apie pasyvų poilsį Indijoje kalbėjo lietuvė.
Šalis tampa atviresnė turistams
Per ketverius metus, kai veikia jos įkurta turizmo agentūra, Šarūnė sako pajutusi, kad Indija darosi vis atviresnė turistams. Pavyzdžiui, neseniai atsirado supaprastintos elektroninės vizos, atvykstantiems į šalį turistams, kurie čia praleis ne ilgiau nei mėnesį.
„Tai pritraukia daugiau turistų, kurie nusprendžia keliauti į Indiją paskutinę minutę, ir kurie nenori siųsti pasų į ambasadą ir laukti kelias savaites atsakymo. 2014 metais Indija išrinko premjerą ministrą Narendra Modi, kuris suprato, kad Indija turi didžiulį potencialą išvystyti turizmą. Jis rekonstravo nemažai istorinės reikšmės monumentų ir perdarė į nacionalinius parkus nemažai miškų su nykstančiomis gyvūnų ir augalų rūšimis. Dėl to įėjimo mokesčiai į mokamus objektus išaugo, kai kur – netgi dvigubai. Dabar užsieniečiams yra palengvintas patekimas į lankomus objektus, jie yra aptarnaujami specialiose užsieniečiams skirtose kasose arba be eilės“, – apie pokyčius Indijos turizmo srityje sakė lietuvė.
Jos teigimu, Indija tapo atviresnė ir vakarietiškoms naujovėms: prieš 6 metus buvo gana sunku rasti kavinių ar restoranų, kuriuose būtų galime užsisakyti vakarietiško maisto ar geros kavos už normalią kainą. Tuo metu buvo populiarūs visame pasaulyje žinomi maisto tinklai. Šiuo metu bent šiek tiek turistiniuose miestuose yra nemažai jaukių, įdomių restoranų, kavinių, savo meniu turinčių ir europietiško maisto. Taip pat ir kavos.
„Patys indai mėgsta arbatą su prieskoniais ir pienu (indiška arbata yra vadinama chai), todėl beveik visos šalies kavos pupelės yra eksportuojamos. Bet neseniai atsiradus kavos poreikiui šalyje, kava darosi vis populiaresnė“, – pasakojo Šarūnė.
Siekiant pritraukti turistus į lankytinus objektus, jiems sudarytos sąlygos bet kuriuo paros metu skambinti nemokamais specialiais numeriais ir gauti išsamią informaciją apie lankytinas vietas, objektus, viešąjį transportą ir panašiai.
Raginimai nešiukšlinti – ir ant pinigų
Didėjantis turistų skaičius šalyje įnešė naujovių ir į kasdienį indų gyvenimą. Jie raginami gyventi švariau. „Visoje Indijoje galima pamatyti užrašus gatvėse „Žalia ir švari Indija“. Jie skatina žmones suprasti, kad šiukšlės gatvėse nepuošia jų miesto. Vyriausybės iniciatyva, turistiniuose miestuose statomos šiukšliadėžės (nors kol kas jų nėra daug), ant naujų pinigų banknotų išspausdintas šūkis apie švarios šalies svarbą. Miestuose ir paplūdimiuose dažnai organizuojamos talkos.
Situacija gerėja, bet kol visi indai pradės suprasti švaraus miesto ir gamtos svarbą, praeis dar nemažai laiko“, – įsitikinusi Naujajame Delyje gyvenanti ir čia verslą įkūrusi lietuvė.
Jos įmonės klientai – vakarų europiečiai, šiaurės amerikiečiai arba užsieniečiai iš kitų šalių, gyvenantys Indijoje.
„Orientuojamės į tuos žmones, kurie ieško išskirtinės individualios kelionės Indijoje, nes kiekvieną kelionę planuojame atsižvelgdami į keliautojo asmeninius poreikius“, – sakė pašnekovė.
Pasak jos, kol kas lietuviai sudaro nedidelę klientų dalį, mat Indija lietuviams yra vis dar tolimas ir nedaug girdėtas kraštas.
Indija pritraukia atviresnių pažiūrų lietuvius, kurie nori pamatyti kitokį pasaulį: pilną spalvų, veiksmo ir unikalių tradicijų.
„Bet kelionės į Indija tampa vis populiaresnės. Indija pritraukia atviresnių pažiūrų lietuvius, kurie nori pamatyti kitokį pasaulį: pilną spalvų, veiksmo ir unikalių tradicijų. Tie lietuviai, kurie atvažiuoja į Indiją praplėsti savo akiračio, patirti neišdildomų įspūdžių ir priimti Indiją tokią, kokia ji yra, išvažiuoja susižavėję.
Kitokio tipo lietuviai, kurie nemėgsta daug vaikščioti, išlipti iš komforto burbulo, ragauti vietinio maisto ir intensyviai keliauti, o nori tik praleisti dienas viešbutyje prie baseino, lieka nusivylę. Jiems Indija nepadarys išskirtinio įspūdžio ir tokio tipo viešbučiai bus tiesiog brangūs. Indija yra per daug įdomi ir smagi, kad joje leistumėte atostogas „viskas įskaičiuota“ tipo viešbutyje“, – įsitikinusi lietuvė.
Lietuviai tikisi pigių paslaugų
Pasak jos, lietuviai yra įsitikinę, kad Indija yra labai pigi. „Taip, Indija yra nebrangi tiems, kas sugeba gyventi ar keliauti taip kaip dauguma indų: važinėjant reguliariais traukiniais, valgant gatvės maistą ir nakvojant nesvarbu kokios kokybės pastate. Mūsų klientai paprastai ieško, kad ir nebrangių, bet švarių, patogių viešbučių su skaniais pusryčiais, interjeru ir karštu dušu. Tokie viešbučiai kainuoja tiek pat, kaip ir Europoje ar lietuvių pamėgtuose kurortuose“, – pasakojo Šarūnė.
Jos teigimu, Indijoje tik vidutinė ar aukštesnė visuomenės dalis gali sau leisti apsigyventi tokio tipo viešbučiuose, todėl paslaugų ir viešbučių pasirinkimas nėra didelis, be to, ir kainos nemažos.
Ji priminė ir tai, kad Indijos atstumai – ne Lietuvos. O degalai (benzinas) kainuoja panašiai, kaip ir Lietuvoje.
Kiek kainuoja kelionė Indijoje, sunku pasakyti: Indija – kontrastų šalis, čia įmanoma suorganizuoti gana pigią kelionę, bet taip pat įmanoma suorganizuoti kelionę, kad žmogus pasijustų lys esąs maharadža. Indijoje limitų nėra ir prabanga gali siekti išprotėjimo ribas, – sakė turizmo agentūros Indijoje vadovė.
Ji įsitikinusi: atvažiuoti į Indiją užtenka vieną kartą, tačiau tas kartas turi trukti kelis mėnesius ar net metus.
„Kiekvienas regionas taip turi skirtingas tradicijas, kalbą, peizažą, religiją… Kad keliautojas susidarytų bendrą įspūdį apie šalį, paragautų vietinių patiekalų, pamatytų chaosą ir susipažintų su kultūra, užtenka čia praleisti dvi tris savaites. Bet tokios kelionės metu jis aprėps gana nedidelę Indijos dalį“, – sakė po Indiją keliauti tiek darbo, tiek asmeniniais tikslais mėgstanti lietuvė.
Ką verta aplankyti Indijoje? „Be keliautojams įprastų maršrutų, siūlyčiau išbandyti veiklas, kurios yra vietinių gyventojų kasdienybė. Važiuoti vietiniu traukiniu, rikša, dalyvauti indiškose vestuvėse, apsilankyti turguje. Atvykus į Indiją siūlyčiau aplankyti tiek istorinius miestus, tiek gamtos objektus, dalyvauti įspūdingose religinėse ceremonijose, ruošiamose ant Gango upės kranto, ir išvysti vietinius, kurie garbina šimtus dievų ir yra tolerantiški vieni kitiems. Tokios ceremonijos yra autentiškos ir atskleidžia vietinių žmonių pasaulėžiūrą“, – patarė pašnekovė.
Jai pačiai labiausiai patinka istorinis Radžasthano regionas, kuris labiausiai atitinka stereotipą apie Indiją: yra chaotiškas, spalvingas ir kvepiantis indiškais prieskoniais.
„Taip pat myliu gamtą, todėl daug kartų esu buvusi keliose retesnėse vietose, tokiose kaip Hampi – vietovė, kurią gaubia milžiniški akmenys, oazės ir ryžių laukai, Andamanų salos – vienos iš labiausiai saugomų objektų žemėje ir tampančiomis populiaresnėmis tarp keliautojų dėl savo nepaliestos gamtos ir vandenų, tinkančių nardymui“, – mėgstamiausias vietas Indijoje išdavė čia gyvenanti lietuvė.
