Piroklastiniai srautai, sudaryti iš išsilydžiusių uolienų dalelių, pelenų ir smarkiai įkaitusių vulkaninių dujų, ritosi kalno šlaitais, išsiveržę iš kraterio viduje sparčiai augančio lavos kupolo.
2 968 metrų aukščio Merapis yra netoli Džokjakartos – kelis šimtus tūkstančius gyventojų turinčio senovinio miesto Javos saloje. Šis miestas yra svarbus Javos kultūros centras ir šimtus metų gyvavusių karališkųjų dinastijų sostinė.
Per vėliausią didelį Merapio išsiveržimą 2010 metais žuvo 347 žmonės. Ant derlingų ugnikalnio šlaitų įsikūrusių kaimų gyventojams rekomenduojama nebūti arčiau kaip už 5 km nuo kraterio žiočių.
Džokjakartos vulkanologijos ir geologinių grėsmių mažinimo centro vadovė Hanik Humaida sakė, kad nuo sekmadienio, kai prasidėjo naujausias išsiveržimas, lavos kupolas iš dalies įgriuvo. Per pirminį sprogimą įkaitę pelenai išlėkė į kilometro aukštį.
Pirmadienį kalno šlaitais nusirito mažiausiai trys nauji piroklastiniai srautai, pridūrė H.Humaida.
Merapis yra neramiausias iš daugiau kaip 120 Indonezijos veikiančių ugnikalnių. Pastaraisiais dešimtmečiais jis ne kartą yra išsiveržęs, išmesdamas lavos ir dujų debesis.
Vulkanologijos ir geologinių grėsmių mažinimo centras nepadidino Merapio keliamos grėsmės lygio, kuris ir anksčiau buvo antras didžiausias po pernai lapkritį įvykusio išsiveržimo.
Indonezija, 270 mln. gyventojų turinti salų valstybė, priklauso vadinamajam Ramiojo vandenyno „ugnies žiedui“, pasižyminčiam dideliu vulkaniniu ir seisminiu aktyvimu.