Internetinio kelionių po Lietuvą žemėlapio kūrėjas Karolis Žukauskas pirmiausiai jį kūrė sau

Po Lietuvą mėgstantis keliauti Karolis Žukauskas savo jėgomis padarė tai, ko iki šiol nesiėmė Valstybinis turizmo departamentas, – sukūrė interaktyvų kelionių po Lietuvą žemėlapį Lietuvon.lt
Karolis Žukauskas
Karolis Žukauskas / Asmeninė nuotr.

Šiuo metu žemėlapyje – 913 objektų, kuriuos laikui bėgant aktyvus vilnietis ketina papildyti naujais. Visas žemėlapis suskirstytas į 9 kategorijas: nuo pilių iki kulinarinio paveldo objektų ir vietų.

Pagalvota net apie tai, kaip lengvai ieškoti tik to, kas įdomu: jei kažkurie objektai neįdomūs, nuėmę varnelę žemėlapyje nuo atitinkamos kategorijos jų tiesiog nematysite.

Žemėlapis Lietuvon.lt
Žemėlapis Lietuvon.lt

Daugelyje šių vietų K.Žukauskas yra buvęs pats, kai kur – ir ne po vieną kartą. Keliauti ne tik po Lietuvą, bet ir kitur mėgstantis vyras neslepia, kad iki šiol jam labai trūko tokio žemėlapio. O kadangi ir kitiems to reikėjo, paėmė ir sukūrė.

Karolio Žukausko nuotr./Lietuva
Karolio Žukausko nuotr./Lietuva

– Karoli, kam žemėlapis skirtas?

– Pirmiausiai kūriau sau ir pats jau išbandžiau keliose kelionėse po Lietuvą. Rezultatas man tinka, naudotis patogu, todėl supratau, kad galiu atiduoti jį visiems, norintiems keliauti po Lietuvą. O tokių yra daug: tą buvau pastebėjęs ir anksčiau, o dabar iš kilusio susidomėjimo ypač jaučiu.

– Ar daug laiko sugaišai, kol jį padarei? O gal kūrei ne vienas?

– Nuo pirmųjų apžvalgos bokštų patalpinimo žemėlapyje praėjo metai – labai daug žiemos ir pavasario vakarų bei naktų paskyriau tam, bet buvo įdomu.

Tai netapo nuobodžiu užsiėmimu, nors ir truko labai ilgai – pačiam buvo įdomu sekti, kokį skaičių turizmo objektų įtrauksiu į žemėlapį, kas vakarą vis papildydamas keliais ar keliolika.

Daugiausiai vargo buvo su tikslių koordinačių nustatymu – teko virtualiai keliauti po Lietuvą ir ieškoti, kur stovi koks nors dvaras, bokštas ar piliakalnis. O viską dariau vienas: nuo informacijos susirinkimo iki ikonėlių sukūrimo – žmona ir draugai žinojo, kad kuriu žemėlapį, bet jų pagalbos nereikėjo.

Tai netapo nuobodžiu užsiėmimu, nors ir truko labai ilgai – pačiam buvo įdomu sekti, kokį skaičių turizmo objektų įtrauksiu į žemėlapį, kas vakarą vis papildydamas keliais ar keliolika.

Karolio Žukausko nuotr./Ar žinote, kur galima rasti šį tiltą?
Karolio Žukausko nuotr./Ar žinote, kur galima rasti šį tiltą?

– Papasakok apie žemėlapio funkcionalumą: ką ten galima rasti? O ko dar trūksta, nespėjai ar kol kas negalėjai padaryti?

– Žemėlapyje šiuo metu yra daugiau nei 900 objektų, jie suskirstyti į 9 kategorijas – pilys, dvarai, apžvalgos bokštai, gamtos objektai, muziejai, religiniai objektai, pažintiniai takai, kiti įdomūs objektai, pramogos, kulinarinis paveldas. Visos kategorijos turi savo spalvas, todėl žemėlapyje lengva atrasti norimus objektus.

Prie kiekvieno iš jo yra trumpas aprašymas, kuriems naudojau informaciją iš turizmo informacijos centrų ir Vikipedijos, bei po vieną nuotrauką – žinau, kaip svarbu yra vizualinė informacija keliaujant, todėl norėjau, kad kiekvienas objektas turėtų ir vaizdą.

Žemėlapiu galima naudotis ir per kompiuterį, ir telefonu per Google Maps programėlę, kas leidžia patogiai vienu paspaudimu įsijungus GPS nuvykti iki pasirinkto objekto – ši funkcija man asmeniškai ir buvo viena pagrindinių, dėl ko kūriau žemėlapį.

Lietuvon.lt jau sulaukė daug pagyrų. Tavo įrašu feisbuke dalinasi daugelis lietuvių. Beveik visi giria, bet yra ir kritikuojančių. Pavyzdžiui, kad informacija ne tik autorinė, bet ir iš Vikipedijos.

Žemėlapis neturėtų būti vertinamas kaip pagrindinis informacijos šaltinis – tik kaip pradinis, kuris padeda susirasti norimą tašką, nuvykti iki jo, suteikia sausą pradinę informaciją, o toliau jau labai nesudėtinga naudojantis Google rasti gerokai platesnę medžiagą.

– Taip, iškart nurodžiau, kad informacijos nekūriau, tik susisteminau – naudojau turizmo informacijos svetaines ir Vikipediją. Jeigu kiekvienam objektui būčiau kūręs originalų tekstą, būčiau užtrukęs dar mažiausiai metus – visgi tai ne darbas, o hobis.

Bet dabar, kai žemėlapis jau paleistas, gali būti, kad po truputį pildysiu ir tekstus. Tačiau žemėlapis neturėtų būti vertinamas kaip pagrindinis informacijos šaltinis – tik kaip pradinis, kuris padeda susirasti norimą tašką, nuvykti iki jo, suteikia sausą pradinę informaciją, o toliau jau labai nesudėtinga naudojantis Google rasti gerokai platesnę medžiagą. Jos internete yra pakankamai daug, tereikia netingėti paieškoti.

O ir patys objektai bus pildomi – jau vien per pirmą vakarą gavau apie 25 pasiūlymus papildymui, dar nespėjau peržiūrėti jų.

Karolio Žukausko nuotr./Apleisti, griūvantys – K.Žukauskas tikisi, kad pradėti lankyti šie objektai atgims
Karolio Žukausko nuotr./Apleisti, griūvantys – K.Žukauskas tikisi, kad pradėti lankyti šie objektai atgims

– Lietuvoje iš tiesų daug įdomių objektų ir vietovių, apie kuriuos mažai kas žino. Kaip manai, kodėl taip yra?

– Visame pasaulyje taip yra – pirmiausiai dominuoja „top“ turistinės atrakcijos, jos sutraukia didžiąją dalį turizmo srautų, o mažiau žinomas vietas lanko tik labiau patyrę keliautojai. Pagrindinė priežastis, manau, informacija – objektų daug, kiekvienam išskirti sunku, todėl dažnas paskęsta turistinės informacijos triukšme.

O ir ne visi keliautojai nori arba turi laiko ieškoti objektų, apie kuriuos jie dar nieko nežino. Toks buvo ir vienas iš žemėlapio tikslų – padėti mažiau žinomiems turizmo objektams Lietuvoje sulaukti daugiau lankytojų, kad jie finansiškai tvirčiau stovėtų ir nestabdytų savo veiklos. Galų gale, regionams irgi iš to naudos būtų – vietinis turizmas leidžia išsilaikyti restoranams ar kitas paslaugas teikiantiems objektams.

Karolio Žukausko nuotr./Žalioji Lietuva
Karolio Žukausko nuotr./Žalioji Lietuva

– Esi giriamas už tai, kad dirbi Turizmo departamento darbą. Kaip manai, ar tokius dalykus iš tiesų turėtų kurti ir platinti tik valstybinės institucijos? Ar vis dėlto tai – ir iniciatyvių keliautojų, kūrėjų reikalas?

– Kiek žinau, Turizmo departamentas tik neseniai sukūrė vietinio turizmo poskyrį. Pirmi darbai jau daromi, todėl tikiuosi (ir senokai jau laukiu), kad jie pagaliau sukurs vieną patogų žemėlapį visai Lietuvai.

Toks buvo ir vienas iš žemėlapio tikslų – padėti mažiau žinomiems turizmo objektams Lietuvoje sulaukti daugiau lankytojų, kad jie finansiškai tvirčiau stovėtų ir nestabdytų savo veiklos.

Kita vertus, žinau, kad toks žemėlapis turėtų įtraukti visus muziejus, koplytstulpius ir didesnius akmenis – kas dažnai tik perkrauna žemėlapį, bet kelionėms nepadeda.

Tuo tarpu aš, nebūdamas įsipareigojęs niekam, galiu sau leisti prabangą filtruoti turizmo objektus subjektyviai, pagal savo suvokimą, ir niekas negali manęs priversti žemėlapyje patalpinti tokių vietų, kurios, atsiprašau, bet nevertos turistų, kol nesusitvarkys ir neišmoks dirbti lankytojams, o ne sau.

Todėl nėra didelio skirtumo, kas kuria tokius žemėlapius – valstybė, verslas ar pavieniai keliautojai, svarbu, koks išeina rezultatas.

– Gal tu pats turi kokius mėgstamus tinklaraščius, socialinių tinklų paskyras, kurias seki ir kuriuose ieškai informacijos, kai kažkur keliauji po Lietuvą?

– Aš esu šioks toks informacijos maniakas, todėl reguliarų tinklaraščių sekimą jau senokai pamiršau – nespėčiau visko perskaityti, kadangi domiuosi per daug sričių, visoms nepakaktų laiko. Kelionėms po Lietuvą labai praverčia Miestai.net forumas, įdomūs keletas tinklaraščių, skirti apleistiems objektams.

Bet apskritai kaskart panaršau internete ir informaciją renku iš skirtingų šaltinių.

K.Žukausko sukurtą žemėlapį Lietuvon.lt rasite jo šeimos tinklaraštyje arba feisbuke.

Valstybinio turizmo departamento Vietinio turizmo skyriaus vadovė Indrė Trakimaitė Šeškuvienė:

„Aš pati labai laukiau šio žemėlapio. Karolis Žukauskas – labai daug keliaujantis žmogus ir jis puikiai žino, ko reikia atrandant Lietuvą. Būtent tokį įrankį, remdamasis savo asmenine patirtimi, jis ir sukūrė.

Tokie produktai, kurie atsiranda iš realaus poreikio, mano nuomone, yra patys geriausi. Mes tikime, kad šis žemėlapis dar labiau paskatins žmones keliauti po Lietuvą. Kuo daugiau tokių entuziastų, kaip Karolis, bus, tuo labiau klestės vietinis turizmas. Ypač – regionuose“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų