Daugiau kelionių nuotykių rasite tinklaraštyje „Po kelionės“
Planas keliauti į Korfu kilo labai spontaniškai, pamačius internete kelionės kainą – 179 eurai žmogui už skrydį ir septynias nakvynes 3 žvaigždučių šeimos valdomame viešbutuke. Pasiūlymas ypač krito į akis dėl to, kad ir kelionės į Graikiją sąlygos tuo pokarantininiu laikotarpiu buvo labai aiškios ir palankios dviem vakcinomis pažymėtiems keliautojams.
Priimti sprendimą buvo nelengva tik dėl to, kad taip operatyviai nepavyko rasti bendrakeleivių, tad atsirado du minusai: keliausiu viena ir už kelionę teks mokėti beveik dvigubai daugiau. Na, nemyli agentūros vienišų keliautojų, bet įvertinus kelionės kainą, buvo akivaizdu, kad pasinaudoti šiuo pasiūlymu tikrai verta.
Ir netrukus paaiškėjo, kad tai buvo labai teisingas sprendimas. Nežinau, esate pastebėję ar ne, bet jau man dažnai nutinka, kad ilgai dvejojus ir dėl kažko apsisprendus, pasipila įrodymai, kad pasielgta teisingai. Taip nutiko ir šįkart.
„Sigha, sigha“
Korfu, viena iš septynių Jonijos jūros salų, vietinių dar vadinama Kerkyra ir šį savo vardą gavo nuo deivės Kerkyros, jūrų dievo Poseidono mylimosios. Jos grožio sužavėtas Poseidonas pagrobė ją ir paslėpė saloje, kurią ir pavadino gražuolės vardu – Korkyra arba Kerkyra.
Sala palyginti maža – tik 64 km ilgio, o plačiausia vieta tesiekia 32 km. Šiaurinė dalis kalnuotesnė ir populiaresnė tarp turistų, o pietinėje galima mėgautis smėlėtais paplūdimiais, lankyti jaukius kalnų kaimelius. Renkantis atostogų vietą reikia įvertinti šiuos niuansus, o taip pat prisiminti, kad pagrindinius lankytinus objektus galima apvažiuoti per porą dienų. Tiesa, tuomet nepavyktų paisyti vieno pagrindinių vietinių graikų gyvenimo būdo principų – „sigha, sigha“ (lėtai, lėtai) – neskubėti, mėgautis vaizdais ir skoniais, bendrauti su vietiniais žmonėmis.
Itališki miesteliai ir panoraminiai vaizdai
Nedidelėje saloje galima rasti visko, ko reikia atostogoms: puikų orą, smėlėtų (kartais – net laukinių) paplūdimių, istorijomis apipintų senovės objektų, skanaus maisto ir vyno. Keliauti po ją galima išnuomotu automobiliu ar prisijungti prie organizuojamų ekskursijų. Važiuoja čia ir vietinis transportas, bet jo neteko išbandyti.
Žinoma, vienas populiariausių traukos objektų – salos sostinė Korfu. Vaikštant po jos senamiestį neapleidžia jausmas, kad esi Italijoje. Ir tai nieko keisto, nes daugiau kaip keturis šimtmečius salą valdę venecijiečiai paliko labai ryškų pėdsaką jos istorijoje, architektūroje. Patogiausia šį UNESCO saugomą senamiestį apžvelgti iš senosios tvirtovės švyturio, tik reikia aukštokai palypėti. Bet labai malonu pasivaikščioti ir siauromis jo gatvelėmis.
Jei mėgstate panoraminius vaizdus, neapsiribokite tik sostine, bet raskite ir kitas apžvalgos vietas. Apžiūrėję Paleokastritsos vienuolyną, kilkite aukštyn į Lakones kaimą ir būtinai stabtelėkite pakelėje įrengtoje automobilių stovėjimo aikštelėje „Bella Vista“ – nuo čia atsiveria išties įspūdingas vaizdas į Paleokastritsos įlanką. Vietiniai tikina, kad tai vienas iš dešimties gražiausių vaizdų Europoje. Tokių vietų yra ir daugiau.
Vietiniai tikina, kad tai vienas iš dešimties gražiausių vaizdų Europoje.
Pavyzdžiui, Kaizerio sostas – kalnas pietinėje salos dalyje, prie Peleko miestelio; Pantokratoro kalnas, nuo kurio matyti netgi kaimyninė Albanija; Korfu balkonas Chlomos kaimelyje, nuo kurio galima apžvelgti beveik pusę salos. Tiesą sakant, užsukti čia verta ne tik dėl šio vaizdo, bet ir dėl paties Chlomos – vieno seniausių ir vieno gražiausių tradicinių Korfu kaimelių su XIII amžiuje statytais venecijiečių stiliaus pastatais.
Seniausiam alyvmedžiui – 1200 metų
Na, o mano pažintis su sala prasidėjo nuo alyvmedžių ir alyvuogių, nes nuo ko gi jai dar prasidėti saloje, kur pagrindinis augalas – alyvmedis.
Korfu saloje – apie 4,5 mln. alyvmedžių, vietomis atrodo, kad tik jie čia ir auga. Sodinti alyvmedžius labai paskatino kelis šimtmečius salą valdę venecijiečiai, žadėję vietiniams gyventojams solidžiai sumokėti už kiekvieną pasodintą alyvmedį. Pažadas nebuvo ištesėtas, o alyvmedžiai liko. Netgi šeimos turtas dabar vertinamas pagal tai, kiek ji turi alyvmedžių. Tiesa, saloje alyvmedžiai augo ir prieš minėtą venecijiečių projektą – seniausiam salos alyvmedžiui Evdokija – 1200 metų! Ji turi tai patvirtinančius dokumentus ir iki šiol veda vaisius.
Labai daug ir labai įdomiai apie alyvmedžius, alyvuoges ir alyvuogių aliejų gali pasakoti Spyros, šeštos kartos aliejaus gamintojas. Trisdešimtmetis vyriškis su broliu valdo modernią aliejaus gamyklėlę, kurioje spaudžia itin kokybišką, gausybe diplomų ir sertifikatų įvertintą aliejų, o kol derlius dar noksta – pasakoja aliejaus gamybos istorijas ir rengia degustacijas.
Angelų ponios vienuolynas
Keliaujant po Korfu verta užsukti ir į vienuolynus – saloje yra 36 vienuolynai, 14 iš jų veikiantys. Vienas iš turbūt labiausiai lankomų – Paleokastritsos vienuolynas. Man labai patiko ir Lefkimi esantis „Kyra ton Angelon“ (Angelų ponios) vienuolynas bei jo istorija. O gal labiausiai sužavėjo tai, kad buvome vieninteliai jo lankytojai ir galėjome pasimėgauti ramybe bei tyla. Vienuolyną atkūrė motina Anastasija: ji subūrė bendruomenę, atstatė Švč. Mergelės Marijos cerkvę. Dabar vienuolyne mus sutiko tėvas Jakobas.
Iš Vladivostoko kilęs vienuolis dešimt metų gyveno Šventojo Atono kalne esančiuose vienuolynuose, o dabar jau 2 metus rūpinasi „Angelų ponios“ vienuolynu Korfu, priima lankytojus ir mielai su jais bendrauja. Lankantis vienuolyne galima apžiūrėti motinos Anastasijos celę, o šalia vienuolyno dar auga senas alyvmedis, kurio drevėje 3 metus glaudėsi ir meldėsi iš vienuolyno išvaryta Anastasija.
Pažintys su kepėjais ir vyndariais
Vis dėlto, keliaujant po Korfu labiausiai patiko susitikimai su vietiniais žmonėmis. Net elementarūs pusryčiai kaimelio kepyklėlėje virsdavo smagiu pabendravimu su jos savininkais – jauna šeima, perėmusia šį verslą iš tėvų.
Nors ir nelengva keltis paryčiais, kad spėtum dar prieš pabundant klientams pristatyti jiems į namus tik ką iš krosnies ištrauktą duoną, pyragą ar bandeles, savininkai, atrodo, savo darbu tikrai patenkinti. Panašu, kad verslas ir toliau liks šeimos rankose – tokios mintys kyla matant, kaip noriai ir išdidžiai neša svečiams užsakytą pyragą šeimininkų vaikai – kokių aštuonerių metų mergaitė ir metais ar dvejais vyresnis jos brolis. O pyragai ir sausainiai čia tikrai skanūs.
Iš kartos į kartą perduodamas verslas Korfu – dažnas reiškinys. Tuo įsitikinome ir per vyno degustaciją jaukioje „Pontiglio“ vyno darykloje. Ekskursija ir degustacija daugiau priminė pasisvečiavimą pas draugus, su įdomiais pokalbiais ir tradicinėmis vaišėmis.
Kaip pasakojo šeimininkų dukra Konstantina, 40 akrų plote auginamos vietinės vynuogės, „Kokotrigi“ ir „Skopelitiko“, per metus išpilstoma 30 tūkst. vyno butelių. Iki šiol jo buvo galima paragauti tik Graikijoje, bet praėjusiais metais šeima pradėjo jį eksportuoti ir į JAV. Pasak šeimininkų, anksčiau Korfu buvo daug vyno gamintojų, tačiau salą atradus turistams, daugelis jų kirto vynuogynus, ruošė apartamentus svečiams priimti – toks verslas atrodė lengvesnis ir pelningesnis.
Tokie būtų pabiri įspūdžiai iš savaitės Korfu saloje: šilti, saulėti, skanūs. Kai dabar kam nors pasakoju apie kelionę, vis pradedu nuo sutiktų žmonių, paskui – apie vakarienę Prasoudi paplūdimyje ir čia matytą saulėlydį, apie mažus kalnų kaimelius, skanų maistą, smėlėtus paplūdimius.
Kaip atrodo Korfu lyginant su kitomis Graikijos salomis? Buvau Kretoje, Rode, Santorinyje, tai tik su jomis ir galėčiau lyginti. Visos šios salos gerokai skiriasi, bet Korfu man pasirodė paprastesnė, tokia daugiau kaimiškesnė.
Daugiau kelionių nuotykių rasite tinklaraštyje „Po kelionės“
