Žinoma, turistų čia dar kol kas nėra. Bet gatvėse jau galima išgirsti, kaip žmonės tvarkosi, dezinfekuoja ir ruošiasi didžiajam atsidarymui gegužės 18 dieną.
Nors parduotuvėlių ir restoranų savininkai jau ruošiasi tam, kaip Venecija atrodys po ilgo karantino, kone visi šiame ištuštėjusiame – kadaise Italijos turizmo centru laikytame mieste – savęs tyliai klausia: o kam gi iš tiesų yra atidaromi vietos restoranai ir parduotuvės?
Kiekvienais metais per 30 mln. turistų iš viso pasaulio suplūsdavo į Veneciją, vietos ekonomikai sunešdami per 2,5 milijardo dolerių pelno, rodo Italijos turizmo ministerijos turimi duomenys.
Turistų grupės „Venessia“ vadovo Matteo Secchi teigimu, tarp šių turistų retai sutiksi pačius italus, kurie niekada taip nesižavėjo šiuo miestu ant vandens, kaip visas likęs pasaulis. Venecija visuomet pritraukdavo begales turistų iš viso pasaulio, tik ne iš pačios Italijos.
„Kai pirmadienį Venecija atsivers, iš tikrųjų niekas čia ir nepasikeis. Turistai vis tiek negalės atvažiuoti, kol neatsivers šalių sienos ir nebus leidžiamos tarptautinės turistinės kelionės“, – CNN iš ganėtinai ištuštėjusių Venecijos gatvių pasakojo M.Secchi.
Tačiau ir ne visi nori, kad viskas grįžtų į savas vėžes.
Jane da Mosto, kuri vadovauja pelno nesiekiančiai grupei „Mes esame čia, Venecija“, kovoja siekdama, kad politikos formuotojai suprastų tvaraus turizmo pranašumus mieste. Organizacija pradėjo kampanijas, kuriomis siekiama uždrausti masiniams kruiziniams laivams įplaukti į istorinį uostą ir tyrinėja galimybes užkirsti kelią tokiems dideliems potvyniams, kokį miestas išgyveno praėjusį rudenį.
Jos manymu, koronaviruso pandemija, Venecijai gali tapti lūžio tašku ir įsivaizduoja naują Veneciją, iškylančią pasaulyje po pandemijos.
„Naujoji Venecija, kokią aš įsivaizduoju, yra panaši į tokią, kokia ji yra dabar, tik su kiek daugiau gyventojų. Venecijos problema dabar – ne turistų trūkumas, tai – didelis nuolatinių gyventojų trūkumas. Jei čia apsigyventų daugiau žmonių, miestas kur kas labiau atspindėtų Venetiškąją kultūrą ir gyvenimo būdą, kurį šis nuostabus miestas gali pasiūlyti, o turistai ateityje galėtų džiaugtis visai kitokia Venecija“, – CNN sakė Jane da Mosto.
Laidotuvės Venecijai
Daugeliu atžvilgių, Venecija pastaruoju metu tapo savo populiarumo auka augančioje kovoje su turistų pertekliumi, kurį skatina kruizinių kelionių populiarumas bei pigūs lėktuvų bilietai. Tuo tarpu vietinių nuo turistų bėgančių gyventojų gretos nepaliaujamai ir jau rekordiškai mažėja.
Po Antrojo pasaulinio karo Venecijoje gyveno per 175 tūkst. žmonių, šiandien čia nuolatinių gyventojų tėra vos 52 tūkst.
Po Antrojo pasaulinio karo Venecijoje gyveno per 175 tūkst. žmonių, šiandien čia nuolatinių gyventojų tėra vos 52 tūkst.
M.Secchi grupė 2009 metais netgi padėjo suorganizuoti „laidotuves“ Venecijai, kuomet miesto populiacija nukrito žemiau 60 tūkst. Nuo to laiko reikalai tik blogėjo.
„Virusas mums parodė, kaip iš tiesų turizmas „pradangino“ vietinius gyventojus. Kai miestas užsidarė ir čia buvo tik venecijiečiai, buvo galima pamatyti, kiek mažai mūsų iš tikrųjų čia yra“, – tikino M.Secchi.
Turistų perteklius Venecijoje jau senokai laikomas problema. Tačiau miesto valdžiai taip ir nepavyko priimti srautus griežtinančių įstatymų. Ir štai vasario 25 dieną koronavirusas padarė tai, ko Venecija nesugebėjo padaryti jau daugelį metų. Jis – viską sustabdė.
Ir štai vasario 25 dieną koronavirusas padarė tai, ko Venecija nesugebėjo padaryti jau daugelį metų. Jis – viską sustabdė.
Pirmą kartą istorijoje netgi buvo atšauktas visame pasaulyje garsus Venecijos kaukių karnavalas.
„Šokas, kurį visi patyrėme, kai karnavalas buvo atšauktas, tarytum visus pažadino. Atrodė, lyg žemė išslydo iš po kojų“, – pasakojo M.Secchi.
Lūžio taškas
Daugelis vietinių Venecijos gyventojų pandemiją dabar mato kaip galimybę padaryti tai, ko praeityje nepavyko įgyvendinti nė vienai miesto valdžiai: pergalvoti masinį turizmą ir bandyti sukurti naujojo tvaraus turizmo tipą šiam itin trapiam miestui.
Amerikos kultūros paveldo grupės „Save Venice“, veikiančios siekiant išsaugoti didžiulį miesto kultūros paveldą per gamtosaugines dotacijas, Venecijos biuro direktorė Melissa Conn šią pandemiją laiko lūžio tašku.
„Šį laiką išnaudojame teigiamai, – ji sakė CNN Venecijoje. – Manau, toliau mūsų laukia lėtas turizmas, o ne masinis. Esame įsitikinę, kad galime atstatyti, atkurti ir permąstyti Veneciją, susitelkdami į tai, kad padėtume miestui atlaikyti ir didesnius turizmo srautus“.
Anot M.Conn, natūralu, kad kai kurie restoranai ar parduotuvėlės Venecijoje neišvengiamai patirs bankrotą, tačiau, pasak jos, tai auka, kuri padės Venecijai pakilti į aukštesnį lygį.
„Turime susitelkti ir reklamuoti vietinius Venecijos menininkus ir jų kuriamą kultūrą, kad naujai atgimusi Venecija galėtų pasiūlyti geresnę gyvenimo kokybę tiek čia gyvenantiems, tiek ir turistams“, – kalbėjo ji.
Juodoji mirtis
Tai, kas toliau laukia Venecijos, yra nepaprastai svarbu miesto ateičiai.
Vis dėlto tai nebus pirmas kartas, kai miestui tenka atsitiesti po didžiulės pandemijos. Pats žodis „karantinas“ gimė iš miesto reakcijos į Juodąją mirtį daugiau nei prieš 700 metų, tuomet kai Venecija buvo galingas prekybos centras, į kurį suplaukdavo prekybininkų iš viso pasaulio.
Kai užklupo maras, buvo priimtas vienintelis sprendimas, galintis apsaugoti miestą – nuspręsta visus atplaukiančius laivus izoliuoti 40-čiai dienų, nuo tada ir pradėtas vartoti žodis „quaranta“, dabar mums visiems puikiai pažįstamas kaip – „karantinas“.
Venecija, veikiausiai, pirmą kartą per daugelį šimtmečių, dabar yra miesto gyventojų rankose ir tai, kas jai nutiks ateityje, priklauso tik nuo jų pačių.
Venecija, veikiausiai, pirmą kartą per daugelį šimtmečių, dabar yra miesto gyventojų rankose ir tai, kas jai nutiks ateityje, priklauso tik nuo jų pačių.
Venecijoje teatro trupę valdantis Mattia Berto tiki, kad miestas gali rasti tinkamą pusiausvyrą.
„Venecija, daugeliu atžvilgių, buvo tobula meilužė – ji davė kiekvienam, ko tik jie norėjo ir niekada neprašė jokių įsipareigojimų, – sakė jis CNN. – Tačiau dabar metas pergalvoti tai, kokia Venecija galėtų būti. Metas pagaliau išspręsti tą konfliktą tarp dviejų Venecijų – tos, kuri skirta turistams, ir tos, kuri skirta vietiniams gyventojams. Metas pagaliau įsipareigoti savo ateičiai.“
