Pizos universiteto (Università di Pisa) Filologijos, literatūros ir lingvistikos departamente jau nuo 1998 metų veikia Baltų filologijos katedra, kur šiuo metu dėstomi Baltų filologijos bei Lietuvių kalbos ir kultūros kursai. Pastarasis dalykas kaip atskira disciplina pradėtas dėstyti nuo 2018–2019 metų.
Baltų filologijos katedra Pizos universitete būtent 1998-aisiais buvo įkurta neatsitiktinai. Tai metai, kuriais universitete pradėjo dirbti profesorius P.U.Dini. Prieš tai mokslininkas dėstė Bazilikatos regione, Potenza mieste esančiame universitete (Università degli Studi della Basilicata). Čia kartu dirbo ir žinomas italų baltistas profesorius, šviesios atminties Guido Michelini, kurio veikla Parmos universitete buvo be galo reikšminga baltistikos gyvavimui Italijoje.
Kaip prisimena P.U.Dini, jam atvykus dirbti į Pizos universitetą, tarp jo ir rusų kalbos profesoriaus a. a. Nikolajaus Michailovo dėl bendrų mokslinių interesų natūraliai užsimezgė nuoširdi draugystė. Mokslininkai kartu išleido kasmetinį žurnalą „Res Balticae“, kuriame buvo spausdinami straipsniai įvairiais baltistikos klausimais.
Iki šiandien išleista jau trylika šio žurnalo tomų, tačiau vėliau žurnalas tapo tęstiniu ir išeina nenustatytu laiku. Nuo 2014-ųjų leidžiama ir knygų (monografijų ir straipsnių rinkinių) serija „Studia Baltica Pisana“.
Profesoriaus P.U.Dini teigimu, studijuoti į Baltų filologijos katedrą ateina studentai, kurie domisi kalbotyra. Jų skaičius yra gana pastovus: dažniausiai apie dešimt studentų.
Mokslininkės Rasos Klioštaraitytės surinktuose Pizos universiteto studentų, besimokančių baltistikos ir lietuvių kalbos, komentaruose matyti, kad jaunieji italai motyvuoti ir įžvelgia įvairių priežasčių, skatinančių mokytis lietuvių kalbos.
„Man patiktų studijuoti šalių, kurios dažnai neteisingai nustumiamos į marginalijas bendrame Europos kontekste, istoriją, kalbas, kultūrą, Norėčiau ne tik išmokti kalbėti lietuviškai, bet taip pat susipažinti ir su pagrindiniais šios šalies tautos, kultūros bruožais“, – sakė tuometinis studentas, šiuo metu Pizos universitete dėstantis Adriano Cerri.
„Perskaičiau P.U.Dinio knygą „Baltijos žiedas“. Domėdamasis Lenkijos istorija, priartėjau ir prie Lietuvos. Supratau, kiek daug ši šalis iškentėjo, kad buvo išstumta iš istorijos. Todėl noriu per kalbą priartėti prie šios šalies kultūros. Lietuvių kalba, mano manymu, yra nuostabi, jau neminint ir kitų dalykų“, – pabrėžė kitas studentas Stefano Agresti.
„Pizos universitete studijuojantys lietuvių kalbą ir toliau nori tęsti pradėtas studijas. Nemažai jų vyksta į Lietuvą. Be to, į Pizą atvažiuoja nemažai ERASMUS programos studentų iš Vilniaus universiteto ir Kauno Vytauto Didžiojo universiteto“, – portalui ITLIETUVIAI.IT pasakoja Baltistikos katedros vedėjas P.U.Dini.
„Italui lietuvių kalbos fonetika gali būti gana nesunki, tačiau morfologija yra kietas riešutėlis, jei žmogus neturi bent elementaraus klasikinių ar slavų kalbų žinojimo, – sunkumus, su kuriais susiduria lietuvių kalbos besimokantys studentai italai, pabrėžia profesorius. – Tačiau panašumų tikrai gali atsirasti leksikos lygmenyje.“
Pizos universiteto Baltų filologijos katedra sėkmingai bendradarbiauja su Vilniaus universitetu, Lietuvių kalbos institutu, Italų kultūros institutu Vilniuje, Kauno Vytauto Didžiojo universitetu.
„Iš tikrųjų mielai bendradarbiaujame su visais pasaulio baltistikos centrais. Turime bendrą projektą su Frankfurto universitetu, geri ryšiai mus sieja su Praha, Paryžiumi, Valensija, Bernu ir kitais universitetais, – apie užmegztus bendradarbiavimo tinklus pasakoja profesorius P.U.Dini. – Dvišalis universitetų bendradarbiavimas atveria daug naujų galimybių tiek mokslinėje, tiek kultūrinėje veikloje.“
Baltistikos katedra organizuoja ir įvairius baltų kalboms skirtus renginius. Didžiausia tarptautinė baltistikos konferencija įvyko 2019-aisiais gegužės mėnesį. Į renginį susirinko mokslininkai iš Lietuvos, Vokietijos, Čekijos, Šveicarijos ir šešių Italijos universitetų.
„Italijoje stengiamės veikti kaip visų iniciatyvų apie Lietuvą ir Baltiją katalizatorius. Ta kryptimi ir tokiu tikslu nuo 2013-ųjų metų katedra organizuoja baltistikos konferencijas“, – pasakoja mokslininkas.
Anot konferencijos organizatoriaus P.U.Dini, tokie renginiai itin svarbūs siekiant sustiprinti baltistikos studijas bei tyrimus Italijoje, užtikrinti jų tęstinumą Pizoje.
Savo moksliniame straipsnyje „Lietuvių kalba Italijoje. Lingvistinio domėjimosi momentai“ profesorius P.U.Dini iškelia „išlikimo problemą“. Baltistikos – kaip disciplinos – „išlikimas“, anot mokslininko, yra abejotinas.
„Atrodo, šių disciplinų gyvavimas jau visiškai priklauso nuo vienintelio joms atstovaujančio ir pamainos neturinčio dėstytojo akademinės veiklos trukmės. Jei nebus imtasi priemonių, lietuvių kalbos ir baltistikos Italijoje laukia, deja, tik tokios netolimos ateities perspektyvos“, – savo prognozėmis akademiniame straipsnyje dalijasi profesorius.
Šis objektas yra įtrauktas į Lietuviška Italija žemėlapį. Daugiau objektų rasite čia.
