Norintys į Islandiją nuskristi anksčiau nei vėlyvą rudenį, turės alternatyvą – Skrendu.lt komanda praneša, kad nuskristi į Islandiją tiesiogiai iš Lietuvos bus galima ir su kita oro bendrove „WOW Air“, kuri nuo birželio 11 dienos pradės tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Keflaviko oro uostą Islandijoje. Reisą planuojama vykdyti net vieną kartą per savaitę.
Jei kol kas esate nedaug girdėję apie šį unikalų kraštą, kviečiame skaityti įtraukiantį pasakojimą, nukelsiantį jus į ugnikalnių, geizerių ir ledynų salą.
Čia nėra medžių, nėra anglies – iš namų čia nerūksta dūmai. Ir laukai čia dvelkia siera, ne gaiva. Tai vieta, kur verda purvynai, eini ir gali pamanyti, jog žemė po kojom prakiuro – iš žiojinčių plyšių nepaliaujamai kriokia ir švilpia garai, skirtingais laiko intervalais stulpu šaudantys į viršų.
Tai niekuomet neatvėstančių upių ir garuojančių versmių plotai, giedromis žiemos naktimis apgaubti šiaurės pašvaisčių. Tai Islandija – geografų, geologų, romantikų ir gamtos mylėtojų svajonių kryptis.
Saloje laksto keli tūkstančiai elnių, pakrantėse plaukioja ruoniai, o horizonte – didieji banginiai… Tai vieta, nuo kurios profesorius Lidenbrokas Jules'o Vernes'o romane pradėjo savo legendinę kelionę į žemės centrą. Tad kur kreipti žvilgsnius, kai vos išlipus iš lėktuvo jauti, jog žingsniuoji nebe šios planetos paviršiumi? Ugnies ir ledo žemėje užfiksuotais vaizdais, patarimais ir patyrimais dalijasi keliautoja Kristina.
Žvarboka? Išsimaudykite upelyje!
Islandijoje oro temperatūra retai pakyla virš 20°C, o salos pakraščiuose paprastai laikosi apie 12-15°C temperatūra. Tiesa, žiemos čia šiltesnės nei Lietuvoje – žemiau nulio stulpelis tepasiekia sausį. Labiausiai vėjuota vieta žemėje – Folklando salos, iškart po jos – Islandija.
Kristina sako pirmiausiai tai pajutusi Juodojo smėlio paplūdimyje, kur vėjas toks stiprus, jog pakelia į orą akmenukus ir stipriu gūsiu apmėto tave taip, jog ima skaudėti.
Nepaisant to – tai vienas nuostabiausių ir įdomiausių reginių žemėje. Ne veltui Juodojo smėlio paplūdimyje filmuotas Dareno Aronofskio filmas „Nojus” – vaizdas toks, lyg pasaulio pabaiga įvyko kaip tik čia. Ką tik. Prieš tau atvažiuojant.
Vėliau, tuo, jog vėjams Islandijoje nuolat atdari vartai, įsitikinti teko stovint ant banginio pėdsakais sekančio laivo denio, nekantraujant išvysti bent jau kyšančią jo uodegą. Tuokart Kristina suskaičiavo tris delfinus ir net du banginius – emocijų nusakyti tiesiog neįmanoma!
Kada važiuoti, ką išbandyti?
Mažiausiai lietingi ir vėjuoti birželio-rugpjūčio mėnesiai, tačiau keliautojai, sekantys saulės vėjais ir svajojantys išvysti šiaurės pašvaisčių čia traukia ir žiemą. O ir dienos šiuo sezonu itin trumpos – gruodžio 21-oji trunka vos 4 val. 18 min.
Sušalus išsigelbėjimu gali virsti nebent maudynės kur nors šalia tekančiame upelyje. Juk be įspūdingomis vaivorykštėmis sujungtų upių, krioklių ir ledynų čia gausu geoterminių zonų: karštųjų versmių, geizerių, karšto vandens kaskadų ir natūraliai iš žemės gelmių šildomų upeliukų…
Islandija nepasižymi ypatingais gamtiniais ištekliais: dėl nemažus plotus dengiančio lavos sluoksnio saloje vystyti žemdirbystės praktiškai neįmanoma. Čia beveik neauga žolė ir medžiai, o anksčiau iš Norvegijos importuotas net šienas.
Dabar, išnaudojant versmių vandenį, mieste įrengti šiltadaržiai, baseinai, nuolat apšildomi, tad niekada neapledėja šaligatviai, o vaikai, piešdami namus, matyt, retai kada pagalvoja apie kaminus – tai tikra karšto vandens ir elektros karalystė!
Norintiems miestą apžiūrėti iš aukščiau galima liftu pakilti į Halgimuro (isl. Hallgrímskirkja) bažnyčios bokštą – panorama nuostabi, o pati šventovė – vienas aukščiausių Islandijos pastatų savo architektūra primenanti sustingusias lavos kolonas.
Žvilgsniu tokio miesto neaprėpsi? Reikia pačiam pakliūti į akiratį? Kristina rekomenduoja Kex (isl. Sausainis) viešbutį, įsikūrusį sename sausainių fabrike – ten dažnai išgirsi nuostabaus, nemokamo vietinio džiazo!
Ieškantiems pikantiškesnių vaizdų – vienas labiausiai Islandijoje lankomų – Falologijos muziejus. Tai vyriškos giminės sausumos ir jūros žinduolių lytinių organų muziejus. Jame yra daugiau nei 93 rūšys žinduolių ir per 280 eksponatų: nuo jūros vėplio, ruonio ar poliarinės meškos iki žmogaus. Tai turbūt vienintelis toks muziejus pasaulyje!
Turėtumėte žinoti, kad net jei atvykote vasarą – pasideginti saulėje ar pašokinėti vandenyno bangose neteks – vanduo čia neįtikėtinai šaltas. Išeitis maudynių mėgėjams – Nautholsviko įlanka su geoterminiu paplūdimiu. Tai dirbtinė lagūna, kurioje pramogauja daugybė žmonių! Vandens temperatūra čia visuomet siekia 15-19°C.
Prakalbus apie maudynes negalima nepaminėti garsiosios Žydrosios lagūnos. Karštas vanduo į lagūną skverbiasi iš 2 tūkst. metrų gylio, įgydamas vis daugiau žemėje glūdinčių mineralų savybių. Tikras 6 mln. litrų gydomasis baseinas! Jokių cheminių valiklių, jokio chloro ir… jokių bakterijų! Gydomasis purvas, ir iki 39°C įšylantis vanduo, keičiamas dažniau, nei kas porą dienų.
Kulminacija ištiksianti 200 kubinių m/s greičiu
Dažniausiai lankomos Reikjaviko apylinkės dar vadinamos Auksiniu ratu. Jį sudaro Tingvedliro nacionalinis parkas, Strokuro geizeris, Gulfoso krioklys ir Kerido krateris.
Tingvedliro (Thingvellir) nacionalinis parkas – kiekvieno geologo svajonė. Vieta, kur atsiskiria Amerikos ir Eurazijos tektoninės plokštės. Vis nepaliaudamos tolti viena nuo kitos jos iki šiol drebina žemę ir verčia ugnikalnius spjaudytis degančia lava.
Vienas tokių žemės drebėjimų XIX a. pabaigoje sustabdė netoliese esančio Strokuro geizerio išsiveržimus. Unikalus karšto vandens ir garų fontanas vėl ėmė veikti tik išvalius jo kanalą. Magmos kaitinamos uolienos čia priverčia žemę purkštauti maždaug 10 min intervalu. Toks reiškinys įmanomas tik keletoje pasaulio vietų!
Auksinio rato kulminacija – Gulfoso (Gulfoss) arba auksinis krioklys. Upė Kvita (Hvita) čia krenta keliomis pakopomis maždaug 200 kubinių m/s greičiu. Neketinantiems brautis pro turistų srautus Kristina siūlo apžiūrėti Hjalparfoss krioklį – gal ne toks įspūdingas, tačiau neapšviestas fotoaparatų blyksčių kai ką gali sužavėti daug stipriau, nei galima pamanyti.
Turintiems daugiau laiko ir ne itin mėgstantiems smalsius turistų spiečius puiki alternatyva – Borgarnes miestelis salos vakaruose. Išties puikiai įsikūręs jis pasirodys pažįstamas mačiusiems filmą „Volterio Mičo Slaptas gyvenimas”.
Vieta sužavės ir mėgstančius ramius, vienadienius pasivaikščiojimus po kalnus. Vasarą užsibrėžtas tikslas pasiekti, rodos, visai netoli esantį sniego lopinėlį gali virsti itin smagia pramoga! Ypač, kai paaiškėja, jog jis ne taip ir greit pasiekiamas…
Spalvoti kalnai, atperkantys nepageidaujamus masažo seansus
Vaizdas Islandijoje ne toks sustingęs, kaip lava. Vaizdai čia itin gyvi ir kintantys: upės, kriokliai, lavos laukai, slėniai, ugnikalniai, fiordai, lygumos, krateriai, paplūdimiai ir krantai… vėl kalnai…
Viena įspūdingiausių vietovių – Landmanaloigaro kalnai ir šalia nusidriekiantis pėsčiųjų takas. Rožinė, ruda, gelsva, samanų žalia, juodai mėlyna lavos spalva, geležies raudona, pelenų pilkšva ar balta – visos šios uolienų spalvos maišosi tarpusavyje ir abejingų žvilgsnių niekuomet nepalieka.
Turistinėje bazėje įsikūrę keliautojai, besižvalgydami į šiuos spalvingus kalnų ir ugnikalnių šlaitus pamiršta net visą naktį besitęsusius masažo seansus, kurių čia, beje, neišvengia nė vienas, miegodamas ant žvyro pastatytoje palapinėje.
Po tokio siera dar alsuojančio reginio belieka išvysti tik ledinę Islandijos pusę – Jokulsarlno ledkalnių lagūną. Mėlyni ir pieno baltumo skirtingų didžių ir formų ledkalniai kai kur padengti pelenų sluoksnio – ugnikalnio išsiveržimo paliktais pėdsakais.
Matyti tik nedidelė, gal dešimtoji jų dalis – kita, didesne, grožisi tik čia gyvenantys upėtakiai, lašišos, silkės ar jų pavaikyti atplaukiantys ruoniai. Įsitikini, jog ne visi pasakiški vaizdai filmuose yra talentingų kinematografų darbas. Šioje lagūnoje filmuotos net dvi Džeimso Bondo, Betmeno ir Kapų plėšikės Laros Kroft kino juostos!
Kuo stipresnis – tuo brangesnis?
Vienas dalykų, kuriuos reikėtų žinoti keliaujant – Islandijoje nėra daug maisto parduotuvių (išskyrus didžiuosius miestus, žinoma), o ir tos pačios siūlo kone identiškus produktus. Alkoholiniai gėrimai pardavinėjami tik specializuotose parduotuvėse: kuo stipresnis gėrimas – tuo brangesnis.
Vienas dažniausiai iš Islandijos parvežamas suvenyras – bulvių ir kmynų degtinė, gaminama iš fermentuotų bulvių skysčio ir kmynų.
Kristina pasakoja, jog vienam kaimelyje paklausus vietinių apie alų šie nurodė parduotuvę už kone 40 km. Visgi vienas dažniausiai iš Islandijos parvežamas suvenyras – bulvių ir kmynų degtinė, gaminama iš fermentuotų bulvių skysčio ir kmynų.
Islandiškai šio gėrimo pavadinimas reiškia degantį vyną ir puikiai papildo tradicinius patiekalus, sušvelnindamas jų skonį. Tiesa, pastarųjų paruošimas čia ne itin skiriasi nuo kitų šiaurės šalių – tai pūdyta rykliena ar raja, aviena, kepenų dešra, pieno rūgštyje raugintos avino sėklidės ar Atlanto mormonai pieno padaže.
Žinoma, tai tik tradicijos. Kristina užtikrina, jog kasdienis maistas Islandijoje ne itin skiriasi nuo lietuviškojo – paragauti galima ir silkutės, ir ruginės duonos, ar net baltos mišrainės.
Judėjimas lavos vagomis
Svarbiausias patarimas planuojant kelionę po Islandiją – automobilis. Keliai Islandijoje geri, įveikiami ir lengvuoju transportu. Tad automobilis – paprasčiausias ir greičiausias būdas be vargo aplankyti turistų lankomas vietas.
Galingesnio transporto prireiks nebent tolstant nuo salos pakraščių – ten pasitaiko pavojingesnių, neasfaltuotų, vingiuotų ir upes kertančių keliukų. Priklausomai nuo keliaujančių skaičiaus ir atsižvelgiant į automobilių nuomos kainas, kelionė nuosavu automobiliu net gali virsti pigiausiu variantu.
Juo persikelti galima iš Danijos. „Youtube“ nesunku rasti video įrašų apie vairavimo Islandijoje ypatumus. Svarbu išvengti lavos žvyro, avių, ožkų ar kitokių gyvūnų, kurie neretai „įlenda“ į kelią.
Alternatyvos? Autobusai ir viešasis transportas, tačiau jie čia ne tik brangūs, bet ir įveda laiko bei maršruto apribojimų. Kelionės autostopu? Įmanomos, tačiau gali ilgai užtrukti dėl pakankamai mažo transporto srauto.
Mažiausiai planavimo ir pasiruošimo darbų, be abejonės, pareikalautų kelionių agentūra – užtikrintai aplankysite svarbiausius ir geriausiai žinomus objektus, atsipalaiduosite ir pailsėsite.
Kad ir kokį būdą pasirinktumėte, nepamiršti reikėtų tik vieno – daugelyje vietų neveikia mobilusis ir interneto ryšys, tad įsiminti ar turėti užsirašius būtinosios pagalbos numerius reikėtų iš anksto.
Daugiau kelionių įspūdžių rasite Skrendu.lt tinklaraštyje
