„Galimybė keliauti iš vieno krašto į kitą padeda lengviau plisti užkrečiamoms ligoms. Mes turime suprasti, kad mikropasaulis yra daug senesnis už makropasaulį. Jis pakankamai protingas, gal kartais net ir protingesnis už mus. Jie greitai prisitaiko prie aplinkos, antivirusinių vaistų“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ sakė pašnekovas.
Nors jau dešimtmetį priklausome Europos Sąjungai ir galime laisviau keliauti, naujų ligų nėra labai daug. Vis dėlto S.Čaplinskas perspėja, kad vis vien reikia rūpintis savimi keliaujant.
„Tokių ligų kaip maliarija – pavieniai atvejai. Bet kuo toliau, tuo labiau šis pavojus didės. Ypač reiktų atkreipti dėmesį į tokias ligas kaip hepatitas A ar hepatitas E. Reiktų laikytis rankų ir maisto higienos. Nekalbu jau apie karštliges. Kelionių skiepai yra labai svarbūs“, – teigė S.Čaplinskas.
„Ypač reiktų atkreipti dėmesį į tokias ligas kaip hepatitas A ar hepatitas E. Reiktų laikytis rankų ir maisto higienos. Nekalbu jau apie karštliges. Kelionių skiepai yra labai svarbūs“, – teigė S.Čaplinskas.
Vietinė praktika
Žmonių socialinis elgesys ir pramonė, S.Čaplinkso teigimu, taip pat sudaro palankias sąlygas mikroorganizmų atsparumo vystymuisi.
Dažniausia sergama peršalimo, oro lašeliniu būdu plintančiomis ligomis, ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, gripu. Lietuvoje jos sudaro net 96 proc. visų registruojamų susirgimų.
„Masiškumas sukelia daug sveikatos problemų. Net 95 proc. sergančiųjų yra darbingo amžiaus žmonės ir vaikai. Tai sudaro didelį ekonominį nuostolį“, – teigė specialistas.
S.Čaplinskas sako, kad 2013 m. buvo užfiksuota net 850 tūkst. susirgimų užkrečiamomis ligomis.
