Draudikai įspėja, kad temperatūros „žirklės“ dažniausiai sukelia staigias organizmo reakcijas – širdies ir kraujotakos sutrikimus, ūmius peršalimo simptomus, dehidrataciją, rašoma „Gjensidige“ pranešime spaudai.
Draudikų statistika rodo, kad žiemą išvykusieji į šiltuosius kraštus dažniausiai suserga Egipte. Šioje šalyje užfiksuota 41 proc., Ispanijoje – 9 proc., Jungtinėse Amerikos Valstijoje – 7,7 proc., Tailande ir Indonezijoje – beveik 5 proc. mūsų keliautojų susirgimų ir nelaimingų atsitikimų.
„Egiptas yra ne tik populiariausia žiemos atostogų vieta, šioje šalyje mūsų žmonės suserga dažniausiai. Mūsų duomenimis, dažniau nei kas trečias į šiltuosius kraštus išvykstantis keliautojas susiduria su sveikatos sutrikimais būtent šioje šalyje. Sveikatos problemas Egipte sukelia du svarbiausi veiksniai – temperatūrų skirtumas ir mums neįprastų virusų bei bakterijų gausa.
Svarbiausias patarimas keliautojams – valgyti tik tokiose vietose, kuriose galima įsitikinti maisto ruošimo kokybe ir higienos normomis. Praktika rodo, kad maistas iš gatvės prekeivių itin dažnai yra nesaugus sveikatai, todėl saugiausia būtų rinktis tik viešbučio siūlomą maitinimą. Reikėtų kuo dažniau plauti rankas ir negerti vandens iš krano, vengti ledukais šaldytų gėrimų“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ Kelionių ir asmens žalų skyriaus vyresnysis ekspertas Vytautas Endrijaitis.
Pasak V.Endrijaičio, daugiau nei 30 laipsnių siekiančios oro temperatūros „žirklės“ organizmui sukelia adaptacinį šoką. „Į staigų temperatūrų skirtumą pirmiausia sureaguoja kraujotakos sistema. Pirmosiomis dienomis keliautojams, ypač vyresnio amžiaus, neretai sutrinka širdies ritmas, pakyla kraujospūdis, ištinka hipertenzijos priepuolis, dehidratacija. Atvykę į šiltuosius kraštus mūsų turistai, neįvertinę organizmo fizinio pajėgumo, užsibrėžia įveikti sudėtingus, daug ištvermės ir gero fizinio pasirengimo reikalaujančius maršrutus“, – sakė žalų ekspertas.
Jis atkreipė dėmesį, kad tik atvykus į karštą klimatą organizmas būna itin imlus ir kvėpavimo takų ligoms. „Mūsų poilsiautojai viešbučiuose ir automobiliuose mėgsta naudoti kondicionierius, tačiau dažnai pamiršta saiką. Pasikeitus temperatūrai išsyk prasideda peršalimo simptomai, angina ar ausų uždegimas. Labiausiai nuo perkaitimo ir peršalimo, esant temperatūrų kaitai, reikėtų saugoti vaikus“, – patarė draudikas.
Mūsų poilsiautojai viešbučiuose ir automobiliuose mėgsta naudoti kondicionierius, tačiau dažnai pamiršta saiką.
V.Endrijaičio teigimu, temperatūros svyravimai, kaitri saulė taip pat sukelia Herpes virusinės infekcijos paūmėjimą, akių uždegimus. „Nuo saulės atpratęs organizmas greičiau patiria šilumos ar saulės smūgį, greičiau dehidratuoja. Oda taip pat jautriau reaguoja į saulės spindulius, kartais net valandos pabuvimas kaitrioje saulėje gali išprovokuoti odos nudegimus ir alergines reakcijas“, – tvirtino draudimo bendrovės atstovas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad šiltuosiuose kraštuose žmonės suserga ir Lietuvoje retomis ligomis, pvz., tropine maliarija, niežais, geltonąja karštine. Keliautojai taip pat susiduria su nelaimingais atsitikimais: juos apkandžioja beždžionės ar gatvėse valkataujantys šunys, nudegina medūzos ar pėdą sužaloja jūros ežiai.
Anot V.Endrijaičio, žmonės, vykstantys į šiltuosius kraštus žiemą, turėtų iš anksto ruošti organizmą, nes prie stiprių klimato pokyčių jis paprastai prisitaiko tik per 10 dienų.
Patarimai, kaip žiemą pasiruošti kelionei į šiltuosius kraštus:
- Pasiruoškite dviejų sezonų drabužius ir avalynę. Išvykstate į vasarišką orą, tačiau po atostogų teks sugrįžti atgal į žiemą, todėl būtina turėti ir vasarai, ir žiemai skirtus drabužius. Kelionėje juos dėvėkite sluoksniais, kad galėtumėte nusirengti, kai per šilta ir papildomai apsirengti grįžtant į minusinę temperatūrą.
123RF.com nuotr./Moteris tepasi apsauginiu kremu nuo saulės - Pasirūpinkite tinkama apsauga nuo saulės. Kremas nuo saulės ir galvos apdangalas yra būtini šiltuosiuose kraštuose. Atsižvelgiant į klimatinę juostą ir sezoną, nuo 11–16 val. saulė yra aktyviausia, tad šiomis valandomis reikėtų būti itin atsargiems – galėtų gelbėti pavėsis.
- Atidžiai susidėkite vaistinėlę. Jei žinote, kad žarnynas yra jautrus, reikėtų pasirūpinti gerosiomis bakterijomis ir druskų tirpalais, kurie atstato skysčių netekusį organizmą. Taip pat visada turėkite vaistų nuo peršalimo simptomų, alerginių reakcijų.
- Įvertinkite lėtinių ligų grėsmę. Staigus temperatūrų pokytis ar pasikeitęs klimatas gali išprovokuoti lėtines ligas, todėl pasirenkite iš anksto ir į kelionę pasiimkite vaistų, kurie padės jų išvengti ar numalšinti simptomus.
- Pasirūpinkite skiepais. Jie yra skirstomi į dvi grupes: privalomus ir rekomenduojamus. Įsigiję kelionę pasitikslinkite, ar jūsų atostogų krypčiai nėra numatyta privalomų skiepų. Taip pat įvertinkite rekomenduojamų skiepų poreikį ir rizikas.
„Gjensidige“ duomenys rodo, kad praėjusių metų žiemos laikotarpiu atlyginta vidutinė žala dėl medicininių išlaidų ir ligų sudarė 678 eurus, t.y. beveik 20 procentų daugiau nei vidutinė žala, patirta slidinėjimo kelionėse.
