„Visur pilna, milijardai tų vabalų, nesu matęs tiek gyvenime. Būdavo ir anksčiau, bet mažiau. Visur puola ir ant kranto, ir smėlio. Žmonės baidosi, varo, muša. Dabar einu, su jumis kalbu ir mojuoju. Tokie vabalai kaip musė, geltona ant pilvo, mažesnės už širšę. Jos kanda, dar kaip kanda, skaudžiai“, – sako Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas.
Apie gausiai skraidančias širšes, žiedmuses ir kitus vabzdžius žmones socialiniuose tinkluose įspėjo ir uostamiesčio gelbėtojai, ragindami gyventojus būti atidžius. Vienas kitas pajūrio poilsiautojas dėl įkandimų kreipiasi ir pagalbos į pajūry budinčius medikus.
„Vabzdžių pilna skraidančių, ir žiedmusių, ir kitų labai visokių daug, net pavadinimų visų nežinau. Būti pajūry įmanoma, bet labai trukdo poilsiui, o gelbėtojų darbui irgi. Tikrai jų labai daug. Mūsų gelbėtojams trukdo, skundžiasi, bokštely pasėdėt negali – vieni kanda, kiti puola, gal kad jų raudona apranga. Tiek daug žiedmusių buvo 2010–2011 metais, manau, karšti orai lemia“, – sakė Klaipėdos gelbėtojų vadovas Aleksandras Siakki.
Būti pajūry įmanoma, bet labai trukdo poilsiui.
Anot jo, dar sekmadienį pajūryje vabzdžių nebuvo pastebėta, nes nuo jūros pūtė vėjas, buvo iškelta raudona vėliava.
Ramina: jos negelia
Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis juokauja, jog gyventojai kasmet gruodį baiminasi, jog grius Olandų kepurė, o vasarą bijo puolančių vabzdžių. Ekologas įsitikinęs, jog reikia pasidžiaugti, jog vabzdžių yra, tai rodiklis, kad gyvename gana sveikoje aplinkoje.
„Tai į vapsvą panašios žiedmusės. Žiedmusės nekanda, bet bus ir kandančių vabzdžių, kitais metais bus ir dar kitais metais bus jų, kai kurios rūšys keisis. Jei mato vabzdžius, žmonės turi ploti, kad mes kaip kokia Vokietija visos gamtos neišnuodijom, pesticidais ne viską išpylėm ir, vadinasi, ramiai galim gerti karvės pieną. Vabzdžiai rodo, kad cheminio karo nesam išvystę“, – mano ekologas.
Anot jo, ties pajūriu vabzdžiai susiduria su tam tikru barjeru, tad vienoje vietoje jų susikoncentruoja gausiau. Vienais metais pastebima daugiau laumžirgių, boružių, karkvabalių, kitais metais jaučiamas kitų rūšių pikas.
„Susiję su klimatu, kuo mažiau šalta žiema, tuo daugiau vabzdžių būna. Kai būna mėnuo, du šalčio, būna kitaip. Žiedmusių apskritai kasmet yra, bet jų rūšių daugybė. Kai palankūs metai, susiklosto ritimosi pikas, o migruojant pikai susidaro. Ir aš per langą matau masę žiedmusių, traukiančių kažkur. Tai visiškai niekuo nepavojingi vabzdžiai, minta lervos amarais. Pajūry daug gubojų, geria nektarą“, – sakė ekologas.
