Devynios galybės didesnių ir mažesnių nuotaikingų skulptūrų su užrašais žemaičių kalba, skrupulingai prižiūrimi kultūriniai paminklai bei sutvarkyta Masčio ežero pakrantė neleis abejoti, kad tai vienas labiausiai išgražėjusių Lietuvos miestų per pastaruosius keliolika metų.
„Per Žemaitiją į platųjį pasaulį“
Telšius patogu pasiekti traukiniu: į šią geležinkelio stotį vyksta tiesioginiai traukiniai iš Klaipėdos, Šiaulių, Kėdainių, Vilniaus bei kitų vietovių, esančių ruože Vilnius–Klaipėda. Skubantiems verta išbandyti naujus greituosius traukinius, sutrumpinsiančius kelionės trukmę.
Tarpukariu susikūrus jaunai Lietuvos Respublikai tapo keblu eksploatuoti kai kuriuos svarbius cariniais laikais nutiestus geležinkelio ruožus, atsirado poreikis tiesti naujas linijas šalies viduje, taigi, 1924 m. pradėti tiesti bėgiai Kretinga–Telšiai–Kužiai, turėję su pasauliu sujungti ir Žemaitijos sostinę.
Ruožo atidarymas įvyko 1932 m., o užrašas ant simbolinių vartų skelbė: „Per Žemaitiją į platųjį pasaulį“. Šiandieninis geležinkelio stoties pastatas išlaikė didžiąją dalį savo autentiškų formų, atkeliavusių dar iš XX a. 4-ojo dešimtmečio, bei kviečia keliautojus atvykti į Telšius.
Bėgiai miestą skiria į dvi dalis: pramoninę šiaurėje ir gyvenamąją su miesto branduoliu pietuose prie Masčio ežero. Dar iki atsirandant geležinkeliui ir šiai dviejų zonų atskirčiai, mieste išdygo neabejotinai pats įdomiausias pramoninis objektas, Telšių spirito fabrikas (Gedimino g. 8) – tai stambus raudonų plytų pastatų ansamblis, 1898 m. įkurtas vakarinėje miesto dalyje.
1951 m. pastatuose įkurtas vaisių ir daržovių perdirbimo kombinatas (arba, kaip sako telšiškiai, „konservinė“). Dabar teritorija pertvarkoma prekybos centro reikmėms. Išlikę administracinis, gamybinis, ūkinis ir dauguma kitų originalių, į Kultūros vertybių registrą įtrauktų pastatų.
Svarbus religinis palikimas
Dažnai mėgstama pabrėžti, kad Lietuva priėmė krikštą paskutinė Europoje, t.y., 1387 m., bet ūmaus būdo žemaičiai sugebėjo dar ilgiau atsispirti didžiųjų religijų įtakai ir savo krikštą atidėjo iki pat 1413 m. Kaip ten bebūtų, su laiku krikščionybė ir judaizmas nugalėjo pagoniškus įpročius – Telšiuose įsikūrė dvi itin svarbios švietimo įstaigos.
Pirmiausiai – 1875–1880 m. duris atvėrusi Telšių ješiva – rabinų mokykla. Ji tapo viena svarbiausių judaizmo mokyklų Rytų Europoje. Mokykloje sukurta atskira mokymo sistema, kuri net ir atėjus karo negandoms ne mirė, o atgimė kitoje vietoje. 1940 m. ješivos pastatas Telšiuose nacionalizuotas, tačiau 1941 m. mokykla persikėlė į Klivlando miestą JAV ir ten veikia iki šiol „Rabbinical College of Telshe“ pavadinimu.
Besidomintiems žydų istorija Telšių turizmo informacijos centras siūlo atskirą maršrutą gausaus šios tautos palikimo Telšiuose takais. Iškalbingas faktas: 1870 m. net 68 proc. miesto gyventojų buvo žydai.
Telšiai turi ir didelę katalikišką šventovę – katedrą. 1791 m. vienuoliai bernardinai ant kalvos pastatė mūrinę bažnyčią, kuri, 1926 m. įkūrus Telšių vyskupiją, tapo katedra. 2009 m. prof. Romualdas Inčirauskas pagrindines duris apkaustė vario plokštėmis, kuriose atsispindi krikščionybės Žemaitijoje raida.
Katedros kriptoje saugomi žemaičių vyskupų palaikai, tarp jų ir 1946 m. KGB vidaus kalėjime sušaudytas Vincentas Borisevičius.
Dabar ansamblyje veikia Telšių kunigų seminarija, duris atvėrusi 1927 m. Katedros pašonėje stūkso dailūs istorizmo stiliaus 1929 m. statybos Vyskupų rūmai, na o aikštės apačioje neapsieita be smagių tikrai žemaitiškų akcentų – palei akmeninę tvorą įkurta „Didžioji Žemaičių siena“.
Joje žaismingos skulptūrinės kompozicijos pasakoja apie svarbiausius krašto istorinius įvykius. Telšiuose yra dar dvi veikiančios šventyklos: tai tiesiog „mažąja bažnytėle“ vadinama Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, kuri 1867 m. pastatyta kaip stačiatikių cerkvė, o 1935 pertvarkyta į katalikų bažnyčią bei 1935–1938 m. iškilusi gerokai kuklesnė Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė.
Mažosios architektūros stebuklai
Telšiuose veikia Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetas, kuris, be kita ko, ruošia juvelyrus ir metalo skulptorius. Galima ir nežinoti šio fakto, bet kiekvienas miesto svečias pastebės, kad mažai Lietuvoje vietų, kur būtų tokia didelė skulptūrų gausa.
Pagrindinis Telšių išskirtinumas slypi tame, kad ne griozdiškais paminklais įvairiems veikėjams užpildytos miesto erdvės, o priešingai – mažomis ir jaukiomis kompozicijomis. Absoliuti dauguma jų – iš metalo.
Turgaus aikštėje esančiame miesto laikrodyje po stogeliu ne varpas, o meška, čia pat pašonėje „žemaičiocentrinį“ pasaulio suvokimą atspindintis „Žemaitijos gaublys“ su Telšiais priešakyje, žaidimas-skulptūra „Pažink Žemaitijos sostinę“, fontanas su iš meškų burnų tekančiu vandeniu ir pranešimu, jog „tas vondou īr gerams“.
Pagrindinis Telšių išskirtinumas slypi tame, kad ne griozdiškais paminklais įvairiems veikėjams užpildytos miesto erdvės, o priešingai – mažomis ir jaukiomis kompozicijomis. Absoliuti dauguma jų – iš metalo.
Prie nuostabiai sutvarkytos Masčio ežero pakrantės ant tiltelių rangosi fantastiškos Simono Grigučio sukurtos meškutės – tai išsidrėbusi, tai susigėdusi, tai žaidžianti.
Pati pakrantė verta pagyrų – Telšiai viena iš retų vietų Lietuvoje, kur miestas darniai „bendrauja“ su jame esančiu vandens telkiniu.
Pasivaikščioti ar pavažinėti dviračiu čia labai malonu, miestiečių patogumui įrengtas VDA Telšių fakulteto studentų skulptūrų parkelis, poilsinės rotondos, apžvalgos aikštelės bei keletas kavinukių.
Gilesnio pažinimo šaltinis
Svarbiausias kraštotyros muziejus regione yra Žemaičių muziejus „Alka“, jis įkurtas 1932 m. vasario 16 d. „Alkoje“ galima susipažinti su šio krašto paveldo perlais nuo akmens amžiaus iki dabarties: eksponuojamos senos Telšių fotografijos, atskira salė skirta žydų istorijai, puošnumu pasižymi įvairių Žemaitijos dvarų inventoriaus salė su gerai žinomų paveikslų originalais.
Žemaitijos dvarams skirtas atskiras interaktyvus stendas-žemėlapis. Vienoje iš erdvių netgi galima išvysti Žemaitijoje sumedžiotų žvėrių iškamšas, tarp kurių - briedis, bebras, lapė ir, žinoma, krašto simbolis meška. Muziejus svečią pasitinka gražiai sutvarkytas, sudaro rimtos, už žemaičių istorijos puoselėjimą atsakingos institucijos įspūdį.
Kitas muziejaus padalinys yra įsikūręs atokiau, Masčio ežero apsuptyje, – tai Žemaitijos kaimo ekspozicija, po atviru dangumi kviečianti atrasti skirtumus tarp paprasto ir pasiturinčio valstiečio sodybos, pasisveikinti su žemaitukų veislės žirgais, pamatyti kepurinį vėjo malūną.
16 autentiškų XIX a. pabaigos – XX a. pradžios pastatų iš įvairių regiono vietų pradėti atkeldinti 1967 m., ekspozicija pilnai atidaryta 1982 m., o 2012 m. atnaujinta. Muziejuje organizuojami įvairūs renginiai: gegužinės pamaldos, folkloro festivaliai, klojimo teatrai ir kt.
Jeigu Telšių Jums nepakanka, maršrutą galima papildyti kitais įdomiais apylinkių objektais, pavyzdžiui, istorinės atminties vieta Rainių koplyčia, Biržuvėnų dvaro sodyba, senovinių motociklų muziejumi Rapaliuose, Žvėrinčiumi su ten esančiais laukiniais gyvūnais ir rajono įžymybe – meškinu Timofėjumi. Papildomos informacijos apie lankytinus objektus krašte rasite adresu www.telsiaitic.lt
