Atsiradus galimybei – „Scout paramotors“ organizuojamoje kelionėje į Islandiją, nedelsdamas užsirezervavau vietą tarp pilotų. Pasiruošimui turėjau 10 mėnesių – užsirašiau į sporto klubą, kur asmeninis treneris G.Žilvinskas paruošė specialų treniruočių planą, pritaikytą šiam nuotykiui.
Kiekviena treniruotė buvo žingsnis link stiprybės, reikalingos šiai kelionei. Ir tai padėjo – nei vienas startas nebuvo praleistas dėl fizinių pajėgumų. Tuo pačiu lavinau ir skrydžio technikas, kurias rekomendavo kelionės organizatoriai.
Atvykus į Islandiją, mūsų gidas Stefanas Prisecaru papasakojo svarbiausius saugumo principus šioje vulkaninėje saloje.
Jis pabrėžė, kad vanduo Islandijoje yra mirtinai šaltas, todėl jo reikia griežtai vengti. Avarinis nusileidimas ant ledyno viršūnės greičiausiai reikalautų laukti pagalbos, gal net iki pat ryto. Todėl turėjome pasiruošti išgyvenimui šalčio sąlygomis, turint tik parasparnį ir palydovinius sekiklius, kuriuos būtų galima panaudoti avariniu atveju. Galima nuraminti, iki šiol šių priemonių nei vienai grupei neprireikė.
Mūsų dienotvarkė Islandijoje buvo griežta ir intensyvi. Kasdien kėlėmės 5 val. ryto, 6 val. jau buvome skraidavietėje. Po poros valandų skrydžio pildėme degalų bakus, prižiūrėjome paramotorus, o tuomet laukė ilga kelionė iki kito kempingo, kuri trukdavo 3– 5 valandas.
Jis pabrėžė, kad vanduo Islandijoje yra mirtinai šaltas.
Diena baigdavosi dar vienu skrydžiu ir grįžimu į kempingą, kur atvykdavome apie 22 ar 23 val. vakaro. Miegui likdavo vos 5– 6 valandos, ir galiausiai nuovargis pradėjo varginti labiau nei temperatūra, kuri svyravo nuo 4 laipsnių naktį iki 14 laipsnių dieną.
Vis dėlto, visą nuovargį ir nepatogumus nustelbė Islandijos gamtos grožis. Pirmieji skrydžio momentai atskleidė, kad tai bus vienas įspūdingiausių gyvenimo nuotykių. Skraidėme kanjonais, virš ledynų viršukalnių, šalia krioklių ir juodųjų paplūdimių. Kiekviena šalto oro drebėjimo akimirka buvo apvainikuota neprilygstamu grožiu, kuris atsivėrė prieš akis.
Pirmieji skrydžio momentai atskleidė, kad tai bus vienas įspūdingiausių gyvenimo nuotykių.
Skrendant paramotoru virš Vatnajokudlio ledyno, netoli Deimantų paplūdimio, saulės spinduliai atsispindėjo nuo tūkstančių mėlynos spalvos atspalvių, kuriais mirgėjo ledas. Tą akimirką suvokiau, kad esu ten, kur visada norėjau būti.
Ledynų viršūnės siekė dangų, o kriokliai krito į bedugnę, sukurdami magišką ir nesugrąžinamą laiko momentą. Visa tai atrodė tarsi sapnas. Šioje vietoje stipriai apėmė emocijų sūkurys – suvokiau, kad tai, ką matau savo akimis, matė tik saujelė žmonių.
Ši kelionė ne tik papildė mano gyvenimo istoriją naujomis patirtimis, bet ir priminė, kad laimė slypi mažose akimirkose – kupinose jausmų, ryšiuose su nuostabiais žmonėmis, kurie prisijungė prie šio nuotykio. Islandija, su savo laukine gamta ir šaltu grožiu, tapo ne tik svajonių vieta, bet ir asmeninės transformacijos simboliu. Ji tapo nepakartojamu nuotykiu, privertusiu pamiršti viską, išskyrus akimirką čia ir dabar.
