Pastarosiomis savaitėmis salą supurtė tūkstančiai nestiprių žemės drebėjimų. Mokslininkai neabejojo, kad ugnikalnis tikrai išsiverš. Jie regione įrengė stebėjimo techniką – nuo GPS sistemų iki vaizdo kamerų ir dujų lygio matavimo prietaisų.
Iš plyšio netoli Fagradalsfiadlio kalno Reikjaneso pusiasalyje Islandijos pietvakariuose šeštadienį toliau liejasi burbuliuojančios raudonos lavos srautai, rodo iš pakrančių apsaugos sraigtasparnio nufilmuoti vaizdai. Iš išsiveržimo vietos, esančios netoli turistų pamėgto geoterminio SPA „Blue Lagoon“, taip pat kyla melsvų dujų debesys.
Vos už kelių kilometrų yra Islandijos Keblaviko tarptautinis oro uostas ir nedidelis Grindaviko žvejų uostas, tačiau bendrai rajonas yra negyvenamas ir išsiveržimas nelaikomas pavojingu.
„Išsiveržimas prasidėjo... maždaug 20 val. 45 min. Grinvičo (22 val. 45 min. Lietuvos) laiku... Plyšis yra maždaug 500–1000 m ilgio“, – pranešė Islandijos meteorologijos biuras (IMO).
Policijos ir pakrančių apsaugos pareigūnai nuskubėjo į išsiveržimo vietą viename slėnyje, bet visuomenei patarta prie jos nesiartinti, laikinai buvo uždarytas pagrindinis kelias, vedantis iš sostinės regiono į Keblaviko oro uostą.
Policija nurodė į rytus nuo ugnikalnio gyvenantiems žmonėms dėl vulkaninių dujų, kurias gali atnešti vėjas, užsidaryti langus ir neiti į lauką.
Oro tarša, priklausomai nuo vėjo, leistiną gali viršyti ir toli nuo išsiveržimo vietos esančiose vietovėse.
Fagradalsfiadlio ugnikalnis snaudė 6 tūkst. metų, o Reikjaneso pusiasalis ugnikalnio išsiveržimo nematė 781 metus.
Lavos švytėjimas matėsi ir Reikjaviko priemiesčio gyventojams, esantiems už daugiau nei 30 km nuo ugnikalnio.
Išsiveržimas įvyko Krisuviko ugnikalnių sistemoje, neturinčioje centrinio kalno.
Per išsiveržimus šiame regione lava pastoviai teka iš žemės – nebūna sprogimų, per kuriuos ji būtų išmetama aukštai į orą.
Krisuviko sistema buvo neaktyvi pastaruosius 900 metų, o Reikjaneso pusiasalyje išsiveržimas praėjusį kartą vyko 1210–1240 metais, nurodo IMO.
Tačiau regionas buvo atidžiau stebimas po vasario 24-ąją netoli Reikjaviko įvykusio 5,7 balo žemės drebėjimo. Po to drebėjimo buvo užregistruota neįprastai daug – daugiau kaip 50 tūkst. – silpnesnių požeminių smūgių.
Islandijoje šiuo metu yra 32 aktyvios ugnikalnių sistemos – daugiausiai Europoje. Šalyje ugnikalnių išsiveržimai įvyksta vidutiniškai kas penkerius metus.
2010-aisias išsiveržus Ejafjadlajokudlio ugnikalniui į atmosferą pakilo didžiuliai dūmų ir pelenų debesys, daugiau kaip savaitei sutrikdę lėktuvų skrydžius. Atšaukus daugiau kaip 100 tūkst. skrydžių buvo įstrigę maždaug 10 mln. keleivių.
Islandijos sala yra netoli poliaračio, ties Vidurio Atlanto kalnagūbriu, skiriančiu Eurazijos ir Šiaurės Amerikos tektonines plokštes.
Šį kartą gyventojų evakuacija mažai tikėtina. Išsiveržimas nėra didelis, ir jis įvyko nuošaliame slėnyje, maždaug už 2,5 km nuo artimiausio kelio.
Žmonių prašoma nesiartinti prie Fagradalio kalnų, likti namuose uždarytais langais (dėl ugnikalnio išmetamų dujų).
Tyrėjų modeliai anksčiau rodė, kad net ir išsiveržus lavai ji nepasiektų jokio miesto, tarptautinis oro uostas taip pat nenukentėtų.
Visgi gali būti padaryta žalos keliams, jungiantiems oro uostą su sostine Reikjaviku, gali būti nutrauktos elektros linijos.
Čia galite matyt naujienų agentūros „Víkurfrétta“ rodomą tiesioginę transliaciją, kaip atrodo šis ugnikalnio išsiveržimas:
