Netoli Fagradalsfiadlio kalno Reikjaneso pusiasalyje, vos už 40 km nuo sostinės Reikjaviko, lava išsiveržė vėlų penktadienio vakarą. 900 metų neveikęs ugnikalnis Geldingadalsgos nerimo visą savaitgalį.
Ugnikalnio išsiveržimas – nedidelis, tad pareigūnams aplinkinių teritorijų evakuoti nereikėjo. Teritorija savaitgalį net ir nebuvo uždaryta, pareigūnai nematė tam reikalo. Tuo pasinaudojo šimtai žmonių, kurie visą savaitgalį plūdo pamatyti kunkuliuojančios lavos, rašo ruv.is.
Pareigūnai ir gelbėtojai tuo nesidžiaugia. Nors lankytojai nesiartina prie ugnikalnio, gamtos šou stebi saugiu atstumu, tačiau pati kelionė nėra paprasta. Kad galėtum pamatyti ugnikalnį, tenka ilgai žygiuoti (apie 4 valandas) sudėtingu reljefu, o sekmadienį ryte teritoriją dar buvo apgaubęs ir tirštas rūkas.
Gelbėtojas Steinaras Þór Kristinssonas pasakojo, kad maršrutu sekti dažnai yra labai sudėtinga, nes takai prastai matosi. O net ir patyrę, gerai pasirengę gelbėtojai pastarąją naktį šalo.
Gelbėtojai skaičiavo, kad per pirmąją parą ugnikalnio pamatyti atvyko apie tūkstantis žmonių. Kai kurie jų buvo gerai pasiruošę, tačiau dalis nebuvo nei tinkamai apsirengę, nei turėjo vandens ar maisto. Neturėjo net prožektorių, nors atvyko stichijos pamatyti sutemus.
Pranešimų apie susižeidusius žmones nėra, tačiau kai kuriems prireikė pagalbos grįžti atgal prie savo automobilių. Gelbėtojai dirbo ir visą pirmadienio naktį. Ilgame žygyje žmonės pervargdavo, pasiklysdavo.
Ryte pranešta, kad vieno automobilio artimiausioje stovėjimo aikštelėje savininkai negrįžo. Jų ieškoma, pasitelktas ir sraigtasparnis.
Žmonių yra prašoma nebūti pavėjui, rinktis aukštesnes vietoves slėnyje. Per išsiveržimą ugnikalnis išleido ir daug dujų, nors raminama, kad jos aplinkinėms gyvenamoms teritorijoms grėsmės nekelia. Visgi pirmadienio rytą dėl vulkaninių dujų patekimas prie ugnikalnio apribotas.
Savaitgalį teritoriją aplankė ir prezidentas Guðni Th. Jóhannessonas. Tiesa, jis skraidė pakrantės apsaugos sraigtasparniu.
Ugnikalnio išsiveržimo vietą galite stebėti ir tiesiogiai:
Vos už kelių kilometrų yra Islandijos Keblaviko tarptautinis oro uostas ir nedidelis Grindaviko žvejų uostas, tačiau apskritai rajonas yra negyvenamas ir išsiveržimas nelaikomas pavojingu.
Pastarosiomis savaitėmis salą supurtė tūkstančiai nestiprių žemės drebėjimų. Mokslininkai neabejojo, kad ugnikalnis tikrai išsiverš. Jie regione įrengė stebėjimo techniką – nuo GPS sistemų iki vaizdo kamerų ir dujų lygio matavimo prietaisų.
Krisuviko sistema buvo neaktyvi pastaruosius 900 metų, o Reikjaneso pusiasalyje išsiveržimas praėjusį kartą vyko 1210–1240 metais, nurodo IMO.
Tačiau regionas buvo atidžiau stebimas po vasario 24-ąją netoli Reikjaviko įvykusio 5,7 balo žemės drebėjimo. Po to drebėjimo buvo užregistruota neįprastai daug – daugiau kaip 50 tūkst. – silpnesnių požeminių smūgių.
Islandijoje šiuo metu yra 32 aktyvios ugnikalnių sistemos – daugiausiai Europoje. Šalyje ugnikalnių išsiveržimai įvyksta vidutiniškai kas penkerius metus.
2010-aisias išsiveržus Ejafjadlajokudlio ugnikalniui į atmosferą pakilo didžiuliai dūmų ir pelenų debesys, daugiau kaip savaitei sutrikdę lėktuvų skrydžius. Atšaukus daugiau kaip 100 tūkst. skrydžių buvo įstrigę maždaug 10 mln. keleivių.
