Netoli Valensijos įsikūrusiame Adoro miestelyje siesta laikoma praktiškai šventa – tokia šventa, kad 2015 m. miestelio meras gyventojų teisę į popiečio poilsį įtvirtino oficialiai.
Nuo antros iki penktos valandos popiet visos įstaigos šiame miestelyje užsidaro. Negalima triukšmauti. Tėvai privalo pasirūpinti, kad vaikai būtų namuose, o žaisti bet kokius žaidimus su kamuoliu – griežtai draudžiama. Niekam nevalia sutrikdyti šventos pokaičio valandėlės.
Adoro gyventojams tebepuoselėjant seną ispanų tradiciją, kitur Ispanijoje šis įprotis, panašu, praktikuojamas vis rečiau. Daugumai ispanų siesta darosi tokia pat svetima ir neįprasta, kaip ir tiems užsieniečiams, kurie ją iki šiol laiko neatskiriama Ispanijos įvaizdžio dalimi.
Remiantis neseniai atlikto tyrimo duomenimis, beveik 60 proc. ispanų pokaičio neina niekada, o retkarčiais nusnūsti ryžtasi vos 18 proc. ispanų. Taip pat pažymėtina, kad darbui ispanai skiria daugiau laiko negu daugelis kitų Europos valstybių gyventojų. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) apžvalgoje nurodoma, kad per metus ispanai darbe praleidžia 1 691 valandą, kai tuo metu britai – 1 674, o vokiečiai – tik 1 371 valandą.
Tad kas pastūmėjo atsipūtusius ispanus tapti kone uoliausiais Europos darbuotojais?
Siestą sugalvojo visai ne ispanai
Prieš pradedant ieškoti atsakymo į šį klausimą, pasak straipsnio autorės J.Jones, vertėtų trumpam stabtelti ir visų pirma įsidėmėti, kad siestos tradicijos šaknys – visai ne Ispanijoje, o Italijoje.
Romėnai po šeštos valandos nebevalgydavo ir nebesiilsėdavo.
„Žodis „siesta“ kilęs iš lotyniško žodžio sexta, – aiškina Ispanijos miego draugijos viceprezidentas, somnologas – miego ekspertas – Juanas Jose Ortega. – Romėnai po šeštos valandos nebevalgydavo ir nebesiilsėdavo. Jei prisimintume, kad šviesos laikotarpius jie dalydavo į 12 valandų, tuomet jų šeštoji valanda Ispanijoje atitiktų maždaug pirmą valandą popiet žiemos laikotarpiu ir trečią valandą – vasaros laikotarpiu.“
Romėnų siestos tradiciją pamažu perėmė daugelis kultūrų, tačiau būtent Ispanijoje ji įsivyravo taip smarkiai, kad net tapo savotišku ironijos objektu, pastebi J.Jones.
Nuo seno ispanams buvo įprasta tokia darbo diena: dirbama būdavo nuo devynių ryto iki antros popiet, apie dvi valandas būdavo skiriama pietums, o paskui dar žmonės grįždavo padirbėti nuo maždaug ketvirtos iki aštuntos popiet. Tokia dviejų dalių darbo diena Ispanijoje nusistovėjo po pilietinio karo – daugeliui žmonių, kad pajėgtų išlaikyti savo šeimas, teko dirbti dviejose darbovietėse, vienoje – iš ryto, kitoje – popiet. Dviejų valandų pertrauka buvo reikalinga tam, kad žmonės spėtų iš vienos darbovietės nuvykti į kitą, aiškina straipsnio autorė.
Vėliau, praėjusio amžiaus antrojoje pusėje, Ispanijoje vyko didžiulė vidinė migracija. Gyventojai iš kaimo vietovių aktyviai kėlėsi į miestus, kur ir iki šiol išliko didžiausia šalies dirbančiųjų koncentracija. Miestuose siestos tradiciją tebepuoselėja tik nedaugelis, o dirbti iki vėlyvo vakaro vis dar įprasta.
Geroji patirtis
Remiantis valdymo programinės įrangos bendrovės „Sage“ 2015 m. atlikto tyrimo duomenimis, 80 proc. Ispanijos smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų sutiktų įgyvendinti darbuotojų asmeninio gyvenimo ir darbo pusiausvyrą gerinančias priemones.
„Susitarimas nustatytu laiku išjungti šviesas arba nerengti susirinkimų po tam tikros valandos iš tiesų padeda pakeisti situaciją“, – sako viešosios infrastruktūros specialistė iš Barselonos Susana Pascual García.
Ispanijos Žironos mieste įsikūrusi aliuminio dalių gamybos bendrovė „Tecalum“ savo darbuotojams, kurių daugiau kaip šimtas, siūlo lankstų darbo grafiką.
Daugelis ispanų per daug laiko praleidžia biure, tačiau pas mus, jei palygintumėte su tuo, kaip buvo anksčiau, įvyko nemažų pokyčių.
„Daugelis ispanų per daug laiko praleidžia biure, tačiau pas mus, jei palygintumėte su tuo, kaip buvo anksčiau, įvyko nemažų pokyčių“, – sako bendrovės žmogiškųjų išteklių vadovė Maria Reig. Kai „Tecalum“ pasiūlė darbuotojams dviejų valandų trukmės pietų pertrauką, darbuotojai paaiškino, kad jiems labiau patiktų turėti vienos valandos pietų pertrauką ir viena valanda anksčiau išeiti namo.
Be to „Tecalum“ leidžia darbuotojams pasirinkti, kada jie nori pradėti darbo dieną. Kaip teigiama, ši priemonė turėjo ko gero didžiausios reikšmės užtikrinant tinkamą čia dirbančių žmonių asmeninio gyvenimo ir darbo pusiausvyrą.
„Mūsų atveju daug kas pasikeitė – po šeštos valandos popiet biure dažniausiai jau nieko nebėra, – sako M.Reig. – Turėdami galimybę pasinaudoti lanksčiu darbo grafiku, darbuotojai jaučiasi labiau patenkinti ir dirba produktyviau.“
Kaip nurodo straipsnio autorė J.Jones, siekdama sutrumpinti darbo dieną ir nutraukti ilgos pietų pertraukos tradiciją, 2016 m. atitinkamų priemonių pamėgino imtis net Ispanijos vyriausybė.
Miego trūkumo problema
Kai kurių specialistų teigimu, laikytis pokaičio tradicijos gali būti naudinga net ir šiomis dienomis, ypač atsižvelgiant į tai, kad daugelis mūsų akivaizdžiai stokojame miego.
Neseniai atlikto tyrimo duomenimis, naktį ispanai miega vidutiniškai 7,1 valandos. Nors tai yra daugiau negu kai kuriose kitose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje (čia miegama vidutiniškai 6,8 valandos), iki rekomenduojamos aštuonių miego valandų normos ispanams vis dar trūksta beveik visos valandos.
Gali būti, rašo J.Jones, kad ispanų miegojimo įpročius iš dalies nulėmė generolo Francisco Franco sumanymas Antrojo pasaulinio karo metais laikrodžius persukti viena valanda į priekį, idant Ispanijos laikas sutaptų su tuometės nacistinės Vokietijos laiku. Kai kurie specialistai įsitikinę, kad, grąžinus šalį į ankstesnę laiko zoną, ispanus kamuojanti miego trūkumo problema iš dalies išsispręstų savaime.
Straipsnio autorė atkreipia dėmesį ir į tai, kad miegoti ispanai eina vėliau negu kitų Europos šalių gyventojai. Eurostato duomenimis, miegoti ispanai eina vidurnaktį, kai tuo metu vokiečiai – dešimtą, prancūzai – pusę vienuolikos, italai – vienuoliktą vakaro.
„Kaip ir kitose išsivysčiusiose šalyse, taip ir Ispanijoje, miegama per mažai, – sako J.J.Ortega. Mūsų seneliai miegodavo 1,2–1,3 valandos ilgiau.“ Jo įsitikinimu, ispanams, kaip ir kitų pasaulio šalių gyventojams, vertėtų negailėti laiko popiečio poilsiui.
