„Ispanai kavą verda šešiakampiuose špižiniuose kavinukuose. Vieną tokių parsivežiau ir į Vilnių“, – skubiu žingsniu eidama link savo juvelyrikos namų Trakų gatvėje pradeda pasakoti Jurga. „Bet čia jis kažkaip neprigijo. Matyt, man ne kavos iš jo reikėjo, o ispaniško jos pasigaminimo ritualo: pritrūko, kad pro langą šviestų saulė, grotų džiazas, kad jausčiau, jog tuoj turi ateiti krūva svečių“, – nusijuokė menininkė.
Ispanai kavą geria dažnai ir įvairią: nuo cortado (jie taip vadina espresso) iki latte, capuccino ar paruoštos visais kitais tradiciniais būdais. „Cortado yra gurkšnelis laimės po pietų, apie 15 valandą – pasimėgauti vienam ar su draugais, ar susitikus dviese tomar algo, ko nors išgerti“, – pasakoja Jurga ir priduria, kad ši frazė anaiptol nereiškia kvietimo išlenkti taurelę – tik kavos ar arbatos, kartais lengvai užkandant.
„Ispanijoje nėra įprasta taip nesaikingai vartoti alkoholį, kaip Lietuvoje. Dažnai kava būna tas dalykas, kuris jungia draugėn suėjusius žmones“, – kalba juvelyrė. Pasak jos, būrys draugų, susirinkusių ilgos vakarienės, neretai apsieina su vienu buteliu vyno. „O vakarienės būna ilgos, suėję su šeimomis draugai lauke vaišinasi nuo kokių 8 vakaro iki vidurnakčio“, – pasakojo Jurga. Nors didžiausias Europos žvejybinis uostas Vigo yra šalies šiaurėje, prie pat Portugalijos sienos, šiltasis sezonas vis vien ilgas, ir gryname ore žmonės gali leisti valandų valandas – anot menininkės, ir nuoširdžiausi pokalbiai, ir verslo idėjos dažnai gimsta lauke.
Ne tik kavos – maisto kultūra šalyje irgi išplėtota, ispanai turi puikią virtuvę. „Ten labai svarbi materia prima, tai yra, žmonės didžiausią dėmesį skiria pagrindiniam produktui, kuris bus ruošiamas. Todėl jis dažniausiai itin geras ir šviežias. Tokią gėrybę – ar tai būtų midijos, ar ką tik pagautas aštuonkojis – užtenka kelias minutes apvirti su druska, įmetus kokį lauro lapą, ir daugiau nieko nereikia“, – dalijosi Jurga, paskutinįkart didesniame, kokių 60 žmonių, maisto vakarėlyje vaišinusis visai neseniai. „Ten jau buvo pakviesti profesionalūs virtuvės šefai – tai buvo ispanų bohemai skirtas renginys, o ji didelė ir įdomi, pradedant Chavjeru Bardemu (Xavier Bardem) ir Penelope Cruz“, – kalbėjo beveik 30 parodų surengusio Ispanijos tapytojo žmona.
Vigo miestą (savo vyrą, ko gero, irgi) pirmą kartą Jurga pamatė daugiau kaip prie6 13 metų. Pirmas įspūdis apie abu pasitvirtino. Miestas jai iki šiol šiek tiek primena gimtąją Klaipėdą. O ispanų vyrus ji vis dar gali apibūdinti tais pačiais žodžiais: gražūs, elegantiški, šeimyniški, be reikalo nekalbantys. „Klysta tie, kurie mano, kad ispanai kuo nors panašūs į Pietų Italijos gyventojus. Šiaurės ispanai ir į savo tautiečius iš pietų nepanašūs: jie neturi ilgų siestų, yra labai užsiėmę – kaip vokiečiai ar mes, darbininkai lietuviai“, – pasakoja Jurga. Bet juk ką tik kalbėjome apie ilgas vakarienes ir lėtesnį gyvenimą? „Matai, jie yra užsiėmę, bet moka teisingai susidėlioti tai, ką daro. Toks skubėjimas, kaip mes lakstome, yra ne darbštumas, o neproduktyvaus mąstymo pasekmė“, – nelėtindama žingsnio kalba juvelyrė ir nusijuokdama prisipažįsta, kad jai grįžus iš Ispanijos išmoktas sugebėjimas gyventi lėčiau išgaruoja per 2 paras – po to vėl įtraukia Vilniuje įprastas ritmas.
Gal tą skubėjimą lemia, kad lietuviams svarbesni materialūs dalykai? Karjera, pinigai, statusas? Jurga mano – taip. „Būna žmonių, kurie galvoja – kvaili tie užsieniečiai. Aš nemažai keliauju ir kai kuriuos vakariečius pažįstu gana gerai. Galiu pasakyti, kad yra atvirkščiai. Jie neturi tokio jėgos ir pinigų kulto, ir lipimo per kitų galvas nemėgsta“, – kalba juvelyrė. Ji įsitikinusi, kad kituose įžūlumą ar paviršutiniškumą jie pamato akimirksniu. „Turi būti tikras ir nuoširdus, ypač Ispanijoje. Žmonės ten vertina ir sugeba per pirmąsias pokalbio minutes pamatyti, kas tu per žmogus. Tas sugebėjimas prisideda prie dalyko, kurio su kaupu turi užsieniečiai: mokėjimo būti laimingiems“, – užbaigia šiltą, bet rimtą pokalbį į susitikimą su kandidatais į savo juvelyrikos namų Vilniaus padalinio vadovus atskubėjusi kūrėja.
