Arano slėnis – tiesiog neteisingoje kalnų pusėje. Geografiškai šis nedidelis kalnų slėnis, kuriame gyvena 10 000 žmonių, turėtų būti Prancūzijoje. Tačiau Arano slėnis yra vienintelė Ispanijos bendruomenė, įsikūrusi šiauriniuose Pirėnų šlaituose.
Svarbiausias tapatybės ženklas – savita kalba
Oficialiai Arano slėnis yra Katalonijos administracinėse ribose, tačiau nepaisant to, kad šimtmečius buvo įstrigęs tarp didesnių karalysčių ir nacionalinių valstybių, Aranas niekada neatsisakė savo vietos tapatybės. Šios vietovės tapatybės raktas – araniečių kalba, kuri kartu su katalonų ir ispanų kalba yra oficialiai pripažinta trečiąja Katalonijos kalba.
„Mes esame araniečiai, nes kalbame araniečių kalba, – aistringai sako Jusèpas Loísas Sans Socasau, Araniečių studijų instituto prezidentas. – „Araniečių kalba yra mūsų slėnio kalba. Tai yra mūsų kultūros kalba.“
Araniečių kalba priklauso romanų kalbų grupei, rašo BBC. Ji labai artima lotynų kalbai, bet išsivystė labai skirtingai nuo ispanų ir prancūzų kalbų.
Araniečių kalba yra atskira oksitanų kalbos tarmė, kuria jos klestėjimo laikais, viduramžiais, buvo kalbama nuo Pirėnų kalnų iki Pjemonto, esančio dabartinėje Šiaurės Italijos teritorijoje. „Tai buvo oksitanų kalbos teritorija“, – išdidžiai sako J.L.Sans Socasau, rodydamas į istorinį žemėlapį. – Tai buvo ir trubadūrų teritorija.“
XI ir XII amžiais visoje Europoje įvyko oksitanų poezijos paplitimo sprogimas. Kalbą plačiai paskleidė trubadūrai, oksitaniškai kalbantys poetai ir rašytojai, kūrę ir atlikę viduramžių romansus. Netgi Ričardui I iš Anglijos, valdžiusiam žemes Prancūzijoje ir geriau žinomam kaip Ričardas Liūtaširdis, oksitanų kalba buvo gimtoji (jo motina Eleonora Akvitanietė buvo kilusi iš oksitaniškai kalbančio regiono).
Tačiau vėlesniais amžiais oksitanų kalbą pakeitė kitos kalbos, o pietų Prancūzijoje, kur vis dar yra dešimtys tūkstančių oksitaniškai kalbančių žmonių, ši kalba čia niekada nebuvo oficialiai pripažinta ir saugoma valstybės.
Arano slėnyje išliko oksitanų kalbos araniečių tarmė. Statistiniais duomenimis, apie 4000 slėnio gyventojų – apie 40 proc. – moka skaityti, rašyti ir kalbėti araniečių kalba.
Nepaisant to, kad dar visai neseniai kalba buvo nuslopinta Francisco Franco režimo, kuris tęsėsi iki diktatoriaus mirties 1975 m. Kalba Ispanijoje gavo oficialų pripažinimą 1991 m., kai Katalonijos vyriausybė suteikė Arano slėniui autonomiją. O 2010 m. araniečių kalba, kartu su ispanų ir katalonų kalbomis, buvo paskelbta ne tik Arano slėnio, bet ir visos Katalonijos oficialia kalba.
Vaikai Arano slėnyje mokosi araniečių kalbos mokyklose; yra daug araniečių literatūros kūrinių ir mokslinių straipsnių; slėnyje galima klausytis radijo laidų ir stebėti žinių laidas transliuojamas šia kalba. „Kalba vis dar gyva čia, mūsų slėnyje“, – sako J.L.Sans Socasau, kurio dukra keliauja po Europą dainuodama ir kurdama dainas tik araniečių kalba. „Ir čia vienintelė vieta, kur kalba saugoma, kur ji oficiali“, – priduria jis.
Nuošalus, bet ne atskirtas
Arano slėnį nuo likusios Ispanijos dalies skiria Pirėnų kalnai, kelio transportu jį iš Ispanijos pusės įmanoma pasiekti tik 5 km ilgio tunelio per kalnus, atidaryto 1948 m., dėka. Nors priklauso Katalonijos regionui, Arano slėnis labai skiriasi nuo įprasto šio regiono peizažo. Čia dabar kalnų viršūnes dengia sniegas, o pastatai su šlaitiniais stogais labai skyriasi nuo Katalonijos sostinės Barselonos plokščių stogų. Vis dėlto šios vietovės nuošalumas nėra araniečių kalbos išlikimo priežastis.
Tačiau kaip teigia Carla del Valle, viduramžių studijų ekspertė ir Arano slėnio muziejaus direktorė, Arano slėnis visada buvo prekybos vieta. „Tai bendravimo, o ne izoliacijos slėnis“, – BBC sako ji.
Kaip ir daugelis šio slėnio gyventojų, Carla del Valle (kurios vardas reiškia Carla iš slėnio), ji – poliglotė. Daugelis čia kalba araniečių, katalonų, ispanų kalbomis, taip pat kai kurie – ir prancūziškai bei angliškai.
| Štai pavyzdys, kaip araniečių kalba skiriasi nuo kitų: |
|---|
| Lietuviškai: meninis palikimas |
| Ispaniškai: el legado artistico |
| Kataloniškai: el llegat artistic |
| Aranietiškai: eth legat artistic |
C.Del Valle aiškina, kad prieš statant tunelį, jungiantį Arano slėnį su Ispanija, araniečiai visada prekiavo su Prancūzija.
Tačiau politiniu požiūriu Arano slėnis šimtmečius buvo susietas su Ispanijos karalystėmis, kurios visada siekė užkariauti vartus į Kataloniją. Įnirtingai saugantis savo nepriklausomybę, Arano slėnis kiršindavo didesnes karalystes viena prieš kitą ir prisiekdavo ištikimybę valdovui, kuris suteikė slėniui daugiausiai privilegijų.
1313 m. Arano slėnis pasirašė kverimoniją (lot. querimonia) – į laisvių chartiją panašų dokumentą, suteikiantį slėniui pusiau nepriklausomybę. Kverimonija buvo panaudota ir 1991 m., kai Arano slėniui vėl buvo suteikta istorinė savivaldos teisė po to, kai XIX amžiuje jis buvo integruotas į Kataloniją.
„Tai tarsi „Sostų karai“, – juokiasi C.Del Valle. – Arano slėnio istoriją galima supaprastinti iki nuolatinių kovų ir derybų.Visada stengiamės išlikti nepriklausomi. Tačiau mums nepasisekė taip, kaip Andorai. Jiems tpavyko ir jie vis dar yra nepriklausomi. Ir dabar jie moka mažiau mokesčių nei mes!“
Sūris ir sniegas
Arano slėnyje vyrauja Atlanto, o ne Viduržemio jūros klimatas, dėl to, kad slėnyje teka Garonos upė, ilgoje savo kelionėje keliaujanti per Bordo ir galiausiai įtekanti į Atlanto vandenyną. „Aranas yra vienintelis slėnis visoje Katalonijoje, atsigręžęs į Atlanto vandenyną, – pridūrė jis. – „Ir dėl to slėnis unikalus“.
Arano slėnyje didelę svarbą užima sniegas ir kalnai. Arano slėnyje yra ir aukščiausiai įsikūręs (1424 m) Katalonijos miestelis Baguergė, pasiekiamas snieguotu keliu, kuriame yra ir aukščiausiai įsikūrusi Katalonijos sūrio parduotuvėlė. Čia vietiniai gamintojai atgaivino tradicinį kalnų sūrio receptą, kuris populiarus visame slėnyje.
Slėnis ypatingas ne tik dėl sūrio. Nenuostabu, kad šioje žiemiškoje vietovėje rasite ir vien tik sniegui skirtą muziejų.
Net 92 proc. slėnio ekonomikos priklauso nuo turizmo: slėnis kviečia į žygius pėsčiomis, važinėti kalnų dviračiais ir plaukti plaustais vasarą; mėgautis sniego sportu žiemą. Nepaisant oficialaus statuso ir teisinės apsaugos, didėjantis turizmas ir imigracija Arano slėnyje lėmė, kad araniečių kalba pamažu buvo išstumiama kitų kalbų, pavyzdžiui, ispanų.
„Nepakankamai žmonių kalba araniečių kalba“, – sako J.L.Sans Socasau. – Tik apie 20 proc. žmonių Arano slėnyje kalba reguliariai, namuose. Kalbai gresia pavojus, o po 20 ar 30 metų jos gali net nebūti.“
Tačiau taip mano ne visi. C.Del Valle, nors bendraudama su turistais ar atvykėliais kalba ispaniškai ar kataloniškai, su kolegomis ji kalba araniečių kalba. Be to, ji sako, kad antrosios kartos migrantų šeimos, apsigyvenusios Arano slėnyje, patys mokosi araniečių kalbos, o vaikai jos mokomi ir mokykloje. Iš tiesų, maždaug 80 proc. žmonių, gyvenančių slėnyje, supranta araniečių kalbą, net jei ir ne visi ja kalba.
Araniečių kalba yra oficiali kalba visoje Katalonijoje. „Tai suteikia mūsų kalbai tam tikros galios ir nors slėnyje galime kalbėti kataloniškai arba ispaniškai, kad suprastume vienas kitą, nemanau, kad araniečių kalbai gresia pavojus, bent jau artimiausiu metu“, – sako C.Del Valle.
