„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Įspūdinga atokaus kaimo dvaro istorija: Lašmenpamūšis kadaise buvo Lietuvos menininkų „švyturys“

Vargu, ar kas važiuodamas pro Lašmenpamūšį (Pakruojo r.) įsivaizduoja, kad kažkada šio atokaus kaimo dvaras buvo tarpukario Lietuvos menininkų „švyturys“.
Lašmenpamūšio dvaro rūmai (Pakruojo r.)
Lašmenpamūšio dvaro rūmai (Pakruojo r.) / Ados Alejūnaitės, Vieškeliu dundant nuotr.

Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Vieškeliu dundant“

Tada didžiuliuose mediniuose Lašmenpamūšio dvaro rūmuose lankydavosi ir ne vieną svarbią mintį audė Vincas Mykolaitis Putinas, Kazys Binkis, Juozas Tysliava, Stasys Santvaras, Jonas Aistis, Antanas Miškinis ir kiti to meto intelektualai. Turbūt čia ne viena, iš diskusijos gimusi idėja nugulė kūrinių eilutėse...

Galbūt, Lašmenpamūšis ir nebūtų garsėjęs kaip mūsų bohemos lopšys Šiaurės Lietuvoje, jei ne šiame dvare gimęs bei gyvenęs svetingasis latvių kilmės poetas ir vertėjas Borisas Melngailis (1904–1965 m.).

Manoma, kad įsimintino ir šiek tiek keistoko pavadinimo Lašmenpamūšio dvaras savo istoriją pradėjo XVIII a. pabaigoje. Vieni pirmųjų žinomų sodybos šeimininkų – Daunoravičių giminė. Deja, kaip jiems sekėsi tvarkytis dvare, jau niekas nebepamena.

Prie Lašmens ir Mūšos upių įkurtą dvaro sodybą XX a. pirmoje pusėje įsigijo Boriso Melngailio tėvas. Pastarajam mirus, maždaug nuo 1923 iki 1933 m., dvarą valdė minėtasis poetas ir jo motina.

Būtent tuo laikotarpiu, kuomet jau buvo atkurta Lietuvos Valstybė, užsienio kalbas gerai mokėjęs ir vertingą literatūrą savo medinių rūmų bibliotekoje kaupęs Borisas Melngailis it magnetas traukė ne tik tarpukario literatus, bet ir dailininkus.

Pamėginkime juos visus įsivaizduoti mažai kam girdėtame dabarties Lašmenpamūšio kaime: kaip iš už parko ir gėlynų kieman įrieda Lietuvos inteligentijos atstovai, kaip pro 4 baltas rūmų kolonas praeina aristokratiškos išvaizdos Borisas Melngailis, apie ką jie kalbasi ant didžiųjų kiemo laiptų, o vėliau polemizuoja svetainėje.

Šiuo metu vienų didžiausių Šiaurės Lietuvoje dvaro rūmų būklė iš pirmo žvilgsnio visai neprimena puošnaus reprezentacinio klasicistinio statinio, tačiau, įdėmiau pažvelgus, dėmesį prikausto išlikę dekoro elementai.

Ados Alejūnaitės, Vieškeliu dundant nuotr./Lašmenpamūšio dvaro rūmai (Pakruojo r.)
Ados Alejūnaitės, Vieškeliu dundant nuotr./Lašmenpamūšio dvaro rūmai (Pakruojo r.)

„Išgyveno“ ir Lašmenpamūšio dvaro ūkiniai pastatai. Kai kurie žavi dolomito skaldos sienomis, raudono molio plytų mūro apvadais.

Matyt, dėl savo vaišingo būdo ir meniškos prigimties Borisui Melngailiui buvo sudėtinga rūpintis dvaro finansiniais, žemės ūkio reikalais. Jį slėgė skolos... 1933 m. Lašmenpamūšio dvaro sodybą nusipirko Liaugaudų šeima.

Savo gyvenimo pabaigos Borisas Melngailis sulaukė toli nuo gimtojo kaimo. Jis mirė Vienoje (palaidotas Lenkijoje), visgi, tarpukario menininkus globojęs poetas svajojo amžino poilsio atgulti mieliausioje – Lietuvos žemėje.

Lašmenpamūšis jau seniai pavirto dykuma kūrėjams, tačiau tikriausiai ir šiandien daugelis nejučiomis susiduriame su šio dvaro mūzų palikimu...

Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Vieškeliu dundant“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs