„Festivalis savo apimtimi vis didėja ir artėja prie didžiausių renginių, jį galima palyginti su Jūros švente“, – sako šį festivalį organizuojančios įstaigos „Klaipėdos šventės“ vadovas Romandas Žiubrys. Jis nesikuklina – Klaipėdos šviesų fiesta gerokai jaunesnė, tačiau jau porą žingsnių pranoko sostinės šviesų festivalį.
Jau keletą mėnesių organizatoriai sulaukia daugybės turizmo agentūrų skambučių, teiraujamasi, kuo šiemet nustebins Klaipėda. Į uostamiestį turėtų plūstelti tiek Lietuvos miestų ir miestelių gyventojai, tie kaimynai iš Latvijos bei Kaliningrado.
Vėl nušvis vartai
Šviestų festivalio projektų vadovė Goda Giedraitytė sako, jog iki šiol įstaigoje netyla telefonas, o skambintojai vis klausia, kada gi vėl grįš šviečianti gatvė. Pernai Klaipėdoje nušvito „Šimtmečio vartai“, arkos driekėsi per visą Turgaus gatvę. Italų projektas sugrįžta ir šiemet. Klaipėdą Valentino dienos ir Vasario 16-osios proga nušvies projektas „Širdys“.
G.Giedraitytė sako, kad vėl rinktis panašų projektą paskatino skambučių gausa.
„Taigi, gatvė vėl bus, – sako ji. – Festivalis tradiciškai vyksta Meilės dieną, Vasario 16-ąją, tad visus kviečiame dovanoti meilę ne tik artimui, bet ir tėvynei. Projektas, pati konstrukcija, panaši į pernykštę. Tai bus arkinė gatvė, pagrindiniai vartai žiūrės į Teatro aikštę, tačiau pati arkų konstrukcija bus kitokia. Tai techniškai sudėtingesnis projektas, efektas bus kitoks.“
Arkų nutviekstoje gatvėje bus galima išvysti 15 minučių trukmės šviesos žaismą. Šviesos persipins su muzikos garsais, vienas kūrinių – lietuviškas, tačiau koks, lieka paslaptimi.
Projektas, pati konstrukcija, panaši į pernykštę. Tai bus arkinę gatvė, pagrindiniai vartai žiūrės į Teatro aikštę, tačiau pati arkų konstrukcija bus kitokia. Tai techniškai sudėtingesnis projektas, efektas bus kitoks, – sakė G.Giedraitytė.
Penkmetį skaičiuojančiame festivalyje šiemet virš Danės upės nušvis žiedai, kurių atspindžiai žais vandenyje, Danės skvere virš galvų pakibs spalvas keičiančios medūzos. Šiuos ir kitus projektus mieste įgyvendins lietuviai, italai, prancūzai, latviai bei suomiai.
„Sąmoningai norėjome šiek tiek akcentuoti vandens temą, tad dalis projektų skirti vandens tematikai. Esame uostamiestis, ši tema prie širdies ir aktuali“, – šypteli G.Giedraitytė.
Klaipėdoje miestiečiai ir svečiai iš viso pamatys apie 30 šviesos projektų, akcijų ir instaliacijų. Kai kurios jų bus demonstruojamos tam tikromis valandomis. Džiaugiamasi, jog į kvietimą prisijungti prie festivalio atsiliepė verslininkai, studentai, moksleiviai, menininkai. Dalis projektų palikta kitiems metams.
Šviesos festivalis, apimsiantis senamiesčio erdves, persikels ir į Mažvydo alėją. Čia gyvuojantys verslininkai sumanė įvairių šviesos sprendimų.
„Apskritai daug interaktyvių projektų, kur svečiai patys galės dalyvauti, fotografuoti, filmuoti, judėti, lazerius kreipti taip, kad atsirastų grafiniai piešiniai ir panašiai. Kviečiame ne tik vaikštinėti, bet ir aktyviai jungtis“, – ragino G.Giedraitytė.
Teatro aikštėje festivalio metu įsikurs maisto erdvė. Kadangi kavinės būna nugultos svečių, galimybė išgerti karštos arbatos bus sudaryta lauke, kur prekiauti jau rengiasi aktyviai dalyvauti norą rodantys verslininkai.
Biudžetas artėja prie Jūros šventės
Festivalis savo apimtimi artėja prie Jūros šventės. Skaičiuojama, kad net ir prisidedant rėmėjams, Šviesų festivalis Klaipėdai kainuos apie 290 tūkst. Rengėjai neslepia – ambicijos vis auga ir Šviesų festivalis pretenduoja į antros svarbiausios miestui šventės titulą.
Ranką miestui ištiesė ir verslininkai. Viešbučiai ketina apgyvendinti iš Italijos šviečiančius vartus atgabensiančius, juos konstruosiančius ir čia visą mėnesį gyvensiančius italus. Dešimt kavinių svečius ketina aprūpinti maistu. Arkos miestui taip pat nekainuos, jas nemokamai skolina rėmėjas.
Augant festivalio apimčiai ir mokantis iš pernykščių klaidų, kuomet miestą užplūdo tūkstantinės žmonių minios, šiemet Klaipėdos senamiestis bus uždarytas, kaip tai daroma Jūros šventės metu. Transporto eismas senamiestyje bus draudžiamas, tad gyventojai raginami iš anksto planuoti judėjimą švenčių dienomis. Į festivalį miestiečiai ir svečiai kviečiami vykti viešuoju transportu, kuris vasario 14–17 dienomis veš nemokamai.
Nušvis Raganų kalnas
Prieš keletą metų uostamiesčiui pretenduojant į Europos kultūros sostinės vardą siekta į renginių sūkurį įsukti visą regioną. Siekta, kad Klaipėda, augdama ekonomiškai, diktuotų ir kultūrinį proveržį visam regionui. Tad šįkart į projektą pakviesti ir kaimynai – Kretingoje nušvis kryžius, o štai Neringoje – 40-metį minintis raganų kalnas. Čia nušvis dvylika skulptūrų.
„Raganos laikykitės“, – juokauta festivalio pristatymo metu. Perplaukęs Kuršių marias šiemet festivalio akcentas sužibs ir Neringoje.
„Šiais metais švęsdami Raganų kalno medinių skulptūrų 40-metį ieškojome būdų, kaip šią datą aktualizuoti. Čia buvo konkretus „Klaipėdos švenčių“ pasiūlymas, dalyvavo viešame konkurse ir turime galimybę kartu su festivaliu uždegti šviesas magiškame raganų kalne. Tai iššūkis, ambicija auginti projektą, pirmasis eksperimentas, nežinome, koks bus galutinis rezultatas“, – sakė Neringos vicemeras Narūnas Lendraitis. Neringa tikisi pritraukti bent dalelytę šviesų festivalio srauto.
Vasario 15–16 dienomis svečiai į Smiltynę galės nemokamai persikelti šviečiančiu keltu ir pasinaudoti nemokamu viešuoju transportu nukakti į Juodkrantę iki Raganų kalno.
Lietuviškuoju Vatikanu vadinamoje Kretingoje svečiai kviečiami aplankyti neseniai pastatytą ir nušvisiantį kryžių.
