1. Į bažnyčią – valtimi
Įsivaizduokite miestelį, kuriame niekur negalima nueiti pėsčiomis. Nors ir skamba neįtikėtinai, tačiau tokių vietų galima rasti Kambodžoje. Ant Tonlesapo ežero plūduriuojančiuose kaimeliuose valties prireiks norint pasiekti ne tik mokyklą, parduotuvę ar bažnyčią, bet ir artimiausio kaimyno namus. Didžiausiame gėlo vandens telkinyje Pietryčių Azijoje sugaunama daugiausia žuvies pasaulyje, tačiau vietiniai vien šiuo amatu neapsiriboja – paviršiumi plaukioja kiaulių, vištų ar net krokodilų fermos! Aplankyti Tonlesapą verta drėgnuoju sezonu, kuomet jo plotas padidėja tris kartus. Nors kelionė iki miestelių užtrunka truputį ilgiau, nuo krantų nutolusios trobelės atrodo įspūdingai.
2. Dovana virtęs ežeras Indonezijoje
Žvelgiant į žalumoje paskendusį Situ Gunung ežerą Javos saloje, sunku patikėti, jog tai – žmogaus rankų kūrinys. Prieš du šimtmečius vandens telkinio kasybas pradėjo vienas Indonezijos aristokratų, taip norėdamas atsidėkoti žmonai už pagimdytą sūnų. Gede kalno papėdėje telkšantį Situ Gunung geriausia apkeliauti kanoja – pasimėgausite ramybe, skaidriame vandenyje susipažinsite su turtina gyvūnija. Paukščių mėgėjai taip pat ras kur paganyti akis – aplinkiniuose miškuose glaudžiasi net 200 sparnuočių rūšių.
3. Vienuolyne šokinėjančios katės
Mianmare plytintį Inlės ežerą neabejotinai galima vadinti Azijos Venecija. Pelkėtose pakrantėse išsiraizgę kanalai atstoja nedidelių kaimelių gatves. Daugiau nei 22 kilometrų ilgio vandens telkinyje dėmesį prikausto tik čia sutinkamas žvejybos būdas. Vietiniai medines valtis „vairuoja“ irklą prisitvirtinę prie kojos, o rankomis meta didžiulius tinklus. Tokiems žvejams galvosūkiu tampa ir neįprasti Inlės žemdirbystės būdai – tenka laviruoti tarp sodų ir daržovių lysvių, plūduriuojančių ežero paviršiuje. Net jei plaukiant pro šalį nepavyks nugvelbti šviežio pomidoro, būtina apsilankyti ant vandens įsikūrusiame „Šokinėjančios katės vienuolyne“, kur dvasininkai pūkuotus padarus moko įvairiausių triukų.
4. Kasdienė malda ežero viduryje
Sakoma, kad Nepale plytinčiame Pevos ežere susilieja žemė ir dangus. Būtent taip atrodo tarsi krištoliniame vandenyje atsispindintys Anapurnos kalnai. Nors šias vietas aplanko vis daugiau turistų, ramybė liko išsaugota – čia uždraustos motorinės valtys. Kelionei pasirinkus kanoją būtina užsukti į viduryje stūksančią salą, kur stovi nedidelė, balandžių skulptūromis apkarstyta induistų Bahari šventykla. Čia jus pasitiks žmonių įvairovė – besimeldžiantys vietiniai, iš viso pasaulio suplūdę piligrimai, ir savo gėrybes už keletą dolerių siūlantys amatininkai.
5. Šimtas salų viename ežere
Lankantis Kao Soko nacionaliniame parke galėsite atsikvėpti nuo niekaip netylančio telefono – nuostabios Tailando gamtos apsuptyje visiškai nėra mobiliojo ryšio. Be didžiulių krioklių ir per džiungles vedančių takų būtina aplankyti Čiaulano ežerą, dydžiu prilygstantį Lichtenšteino valstybei. Čia pakrantė nusėta mediniais vieno aukšto namukais, kuriuose naktį po šiaudiniu stogu gali praleisti ir turistai. Aukštų klintinių uolų apsuptame smaragdo spalvos vandenyje išsibarstę daugiau nei šimtas nedidelių salų, tad kelionės valtimi tokiame labirinte nepamiršite dar ilgai.
Kelionių į Azijos šalis specialistai – kelioniuakademija.lt