Augustinas: „Sent Luisas turistų dažnai aplenkiamas dėl atokumo ar nesaugumo, tad kai paskelbėme, kad „Tikslas – Amerika 2018“ internetiniame žemėlapyje ir enciklopedijoje „Gabalėliai Lietuvos“ pažymėsime ir Sent Luiso vietas, sulaukėme džiugių „pagaliau“. Pagaliau bus atkreiptas dėmesys į Sent Luiso lietuvių bažnyčią – bene tautiškiausią lietuvių bažnyčią JAV, unikalią lietuvių liuteronų bažnyčią bei kitas vietas.“
Aistė: „Kad pamatytume visas Sent Luiso lietuviškas vietas per tą parą, kurią galėjome skirti šiam didmiesčiui, savo laiką tam skyrė ir tarpusavyje viską derino skirtingų amžiaus grupių, emigracijos bangų ir netgi religijų lietuviai. Susitikome ir dar XX a. pradžioje atvykusios Doršų šeimos anūką (Doršų šeima Amerikoje netruko tapti „Dorris“, tad mus sutiko „Frank Dorris“, arba lietuviškai – „Pranas Dorša“), už pirmosios bangos į JAV atžalos Amerikos lietuvio ištekėjusi Danutė Lasky, taip pat keliolika lietuvių kilmės liuteronų – visi jie saugo lietuviškas Sent Luiso vietas.“
Sent Luiso lietuvių bažnyčia – lietuvybės JAV pažiba
Augustinas: „Abejoti, ar jau šiais metais į „Tikslas Amerika“ žemėlapį verta įtraukti Sent Luisą, neleido regėtos pavienės Rytų Sent Luiso bažnyčios nuotraukos. Jos architektūra netelpa į jokius įprastinių stilių rėmus: ji moderni, bet kartu tautiška. Tai – modernus tautinis lietuviškas stilius, kurį sukūrė Amerikos lietuvių architektai ir kurio iš viso tesukurta keliolika pastatų. Ir tarp tų keleto Rytų Sent Luiso bažnyčia – viena tobuliausių.
Viešbutyje pasitikę Sent Luiso lietuviai privertė sunerimti: „Lietuviško koplytstulpio formos varpinės špilis surūdijo, jį nuvertė vėjas. Tad mūsų bažnyčia dabar taip nebeatrodo“, – sakė. Jau įsivaizdavau dažną Amerikoje lietuviškų pastatų likimą: apgriuvo, vadinasi, niekad nebus atstatyta; niekad nebebus taip gražu, kaip architektas sumanė. O paskui dar ir visą bažnyčią vyskupija lieps griauti – nes neva pati griūva, trupa.“
Aistė: „Laimė, Rytų Sent Luise situacija daug geresnė. „Remontuojame dabar“, – sakė parapijietis Frankas Dorris (lietuviškai – „Pranas Dorša“). Beje, jaunas, vos perkopęs 30 metų. Ūkininkas, ūkininkaujantis tą patį žemės plotą, kurį bene prieš 100 metų pirko jo lietuviai protėviai ir kuriame dirbo visos šeimos kartos. Visada smagu matyti tokius žmones, besirūpinančius lietuviškomis JAV vietomis: pernelyg daug jų yra jaunimo pamirštos, terūpi vyresniems (kol šie gyvi).
Tačiau Franko Dorris pavyzdys ir pasakojimai apie jo kartos amerikiečius suteikė vilties – jis teigė, kad tai jo tėvų karta norėjo tapti amerikiečiais, gėdijosi prastai angliškai kalbančių tėvų ir norėjo kuo greičiau įsilieti į JAV kultūrą, tačiau jo karta labai susidomėjusi DNR tyrimais, kaip tik nori išsiaiškinti, kas iš kur, ir, sužinoję, kokios tautos atstovas yra, puoselėja jos tradicijas. Šįmet jis pirmąkart lankėsi Lietuvoje ir buvo tiesiog sužavėtas, nepatiko vienintelis dalykas – tik degalų kaina, nes JAV ji yra gerokai mažesnė.“
Augustinas: „Sent Luiso lietuvių bažnyčia net įspūdingesnė, nei tikėjausi, įžengus – tokia didinga atmosfera dešimčių spalvotų vitražų šviesoje. Daugelis jų lietuviški: štai vitražas „Mindaugo krikštas“, visa dešinė siena, skirta Lietuvos vietovėms. Ir kitkas lietuviška: kryžiai „sujungti“ su pagoniškomis saulėmis ir mėnuliais, Vyčio kryžiaus ir Gedimino stulpų bareljefai fasade, Vytis ant durų, lietuviški drožiniai virš jų, tautinių motyvų altorius… Nė neišvardysi visko, padarėme gerokai daugiau nei 100 nuotraukų ir nesilažinčiau, kad nieko nepraleidome. JAV lietuvių bažnyčios juk tarnavo ne vien religijai, o ir tautinei kultūrai saugoti. Rūsyje – panašaus dydžio salė, kaip ir viršuje, tik skirta pasaulietiniams lietuvių pasibuvimams po mišių.
Visgi, yra vienas „bet“, ir tai – bažnyčios vieta. Rytų Sent Luisas – toks miestas, kur visose JAV lietuviai pataria nekišti nosies: daugelis pastatų ten apleisti (net aukščiausias miesto „dangoraižis“ stovi išdaužytais langais), gyventojų sumažėjo nuo 82 000 iki 27 000. Beveik visi pasilikę – juodaodžiai, o JAV juodaodžių rajonai, Amerikos lietuvių vadinami „juodynais“, garsėja dideliu nusikalstamumu, ką mums nuolat pabrėždavo visi sutikti lietuviai ir patardavo ten nei kojos nekišti. Rytų Sent Luisas – per daug sunykęs, kad būčiau radęs jo nusikalstamumo statistiką, bet panašiuose miestuose, tarkime, vien žmogžudystės pasitaiko apie 8–10 kartų(!) dažniau nei tokio pat dydžio Lietuvos miestuose.
O juk jau ir Lietuvos miestai nelabai saugūs, palyginus su tais „baltaodžių priemiesčiais“, kuriuose JAV gyvena dauguma lietuvių (kai kuriuose nerakinamos nei namų, nei automobilių durys). Taigi kontrastas JAV viduje – milžiniškas. Amerikos lietuviai pasakodavo kaip didžiausią nuotykį, kad netyčia užklydo į „juodyną“ ir „išnešė kailį“ – tarsi toks Rytų Sent Luisas būtų karo frontas. Na, tenykščiai griuvėsiai išties atrodo panašiai, kaip po karo.“
Aistė: „Tas pats galingu pikapu atvykęs, tvirto sudėjimo Frankas Dorrisas nuolat žvilgčiojo į laikrodį ir griežtai atsisakė susitikti tokiu laiku, kad būtume bažnyčioje iki sutems. Ir lietuviškus metalinius kryžius-saules nuo stogo nukėlė prie įėjimo rūsin – kad nepavogtų (nes „vietiniai“ jau bandė vogti).
Na bet ir čia ne viskas taip blogai: lietuvių bažnyčia – greta judraus greitkelio. Ir, vietos lietuviai pasakojo, prie parapijos prisijungia net nelietuviai – vien dėl to, kad juos pritraukia įspūdinga bažnyčios architektūra, kurią jie pamato važiuodami keliu! Gal ir tai ją išgelbėjo: 11 iš 13 Rytų Sent Luiso katalikų bažnyčių – jau uždaryta, mat tarp juodaodžių katalikų mažai.“
Lietuvių liuteronai ir griūvančių miestų muziejus
Aistė: „Geriausia vieta suvokti tokių JAV miestų kaip Rytų Sent Luisas griuvimą – Sent Luiso miesto muziejus. Ten be didelės tvarkos sudėtos nugriautų didingų pastatų detalės. Mes ten ieškojome Šv. Jurgio bareljefo nuo nugriautos XIX a. Čikagos lietuvių bažnyčios. Radome, pažymėjome muziejų „Tikslas – Amerika“ žemėlapyje. Neišvengiamai pajutome ir tą sunykusios XIX a. JAV miestų didybės atmosferą, gailestį, kad šitiek nuostabių pastatų JAV prarasta. Tačiau paveldas ten nesaugomas taip, kaip Europoje.“
Augustinas: „Tiesa, bent jau Sent Luiso lietuvių bažnyčia paskelbta paveldu. Viena vos keleto taip saugomų lietuvių bažnyčių. Dar vieną paveldu pripažintą lietuvių bažnyčią aplankėme čia pat, Sent Luiso priemiestyje Kolinsvilyje. Tik ta bažnyčia – lietuvių liuteronų, viena vos trijų tokių JAV. Vos keli parapijiečiai, kaip Loreta Grybinaitė ir jos mama, kalbėjo lietuviškai, daug jų – ir nelietuvių kilmės, bet rūsyje pilna senų lietuviškų knygų, parašytų vokišku gotišku raidynu, ir daugelis žino, kad bažnyčią įkūrė knygnešys iš Tauragės Keturakaitis. Ir ryšį su Lietuva parapija, kaip pasakojo jos kunigas, išlaikė: rėmė liuteronų bažnyčios statybas Palangoje.
Be pagrindinio „Tikslas – Amerika 2018“ žemėlapio, šiemet pradėjome ir šalutinį projektą – nemokami maršrutai kelionėms po JAV, be pagrindinių JAV vietų įtraukiantys ir svarbiausias lietuviškas vietas. Reikia, kad lietuviai jas lankytų, atrastų, jos to vertos!
Todėl į kiekvieną miestą stengiamės pažvelgti ir keliautojo akimis: ar čia būtų ką pamatyti ir be lietuviškų vietų? Sent Luisu, manau, galima sudominti kiekvieną. Be puikaus Miesto muziejaus, ten – didžiausia JAV upė Misisipė, garsusis 66 kelias ir pėstiesiems atiduotas žavus senas jo tiltas, didingų architektūros stilių dangoraižiai, buvusio didžiausio JAV indėnų miesto Kahokijos liekanos.
Pajudėjome iš Sent Luiso link Vest Frankforto – į rytus. Paskutinį kartą išvydome Sent Luiso simbolį – Vartų arką (Gateway Arch). Tai – simboliniai JAV „Laukinių vakarų“ vartai. Prieš 100–150 metų, kai į Sent Luisą imigravo dauguma jo lietuvių, „anapus Misisipės“ buvo kitokia žemė: jokios pramonės, tuščios žemės, indėnų gausybė. Tad Vartų arka – ir simbolinė „lietuvių pasaulio“ riba. Iš maždaug 150 JAV lietuvių bažnyčių, vos 5 pastatytos kitapus Vartų arkos.
Tad Sent Luisas kartu – ir toliausiai į Vakarus nutolęs JAV miestas, kurį aplankė „Tikslas – Amerika 2018“.
Taip kalbėjo ekspedicijos „Tikslas – Amerika 2018“ dalyviai Augustinas Žemaitis ir Aistė Žemaitienė. Ekspedicijos metu sudaromas interaktyvus internetinis lietuviško paveldo JAV žemėlapis http://www.tikslasamerika.lt ir pildoma lietuviško paveldo užsienyje enciklopedija http://www.gabaleliailietuvos.lt .
Ekspediciją galite sekti ir pirmieji apie žemėlapio bei enciklopedijos straipsnių paskelbimą sužinoti „Facebook“: http://www.facebook.com/gabaleliailietuvos .
Projektas „Tikslas – Amerika“ prasidėjo pernai, žemėlapyje įr enciklopedijoje pažymėjęs per 330 lietuviškų vietų Rytų JAV ir šiemet tęsiasi JAV Vidurio Vakaruose.
