1
Banginių slėnis (Wadi Al-Hitan), 150 km nuo Kairo
Egipto Banginių slėnis į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą yra įtrauktas dėl čia slypinčių šimtų ankstyviausių banginių fosilijų, rašoma „The Travel“. Šis slėnis yra unikalus dėl čia randamų fosilijų koncentracijos ir kokybės. Prie šios vietos turistinės vertės prisideda fosilijų prieinamumas ir natūralus aplinkos grožis.
Prieš 37 milijonus metų Egipto dykumas dengė priešistorinio Tetijos vandenyno vandenys. Šiame priešistoriniame vandenyne plaukiojo ankstyvieji 50 pėdų ilgio banginiai, kurių žandikauliai buvo ištįsę ir dantyti.
Mirę jie nugrimzdo į jūros dugną ir per tūkstančius tūkstantmečių jų kaulus padengė nuosėdų danga. Šios nuosėdos išsaugojo jų suakmenėjusius palaikus, o buvęs jūros dugnas virto dykuma.
Dabar senąjį jūros dugną ardo erozijos jėgos, o vėjas gramzdina smiltainį ir skalūnus, kuriuose įkalinti banginių kaulai.
Nuosėdos išsaugojo jų suakmenėjusius palaikus, o buvęs jūros dugnas virto dykuma.
Banginių slėnyje galima rasti ne tik priešistorinių basilozaurų (plėšriųjų banginių), bet ir suakmenėjusių ryklių dantų (ryklių kremzliniai skeletai paprastai nesuakmenėja), jūros ežių spyglių, suakmenėjusių mangrovių krūmų, suakmenėjusių koralų, milžiniškų šamų kaulų ir daugybės kitų priešistorinėse jūrose kadaise plaukiojusių jūros gyvių.