R.Valiulis pokalbyje su 15min buvo atviras – didelė tikimybė, kad jis daugiau nebekeliaus. Vyrui jau yra 77-eri, jis turi gretutinių ligų, tad, pandemijai pasaulyje vis dar siaučiant, jam būtų pernelyg rizikinga leistis į egzotines keliones. Tad kam jam tas kuponas, kurį siūlo kelionių organizatoriai? Jeigu jis nesutinka su kuponu, įstatymai numato jam teisę susigrąžinti sumokėtus pinigus. Tačiau pagal tuos įstatymus tai padaryti nėra taip lengva.
R.Valiuliui kelionė gali nebeįvykti niekada
R.Valiulis dar prieš metus įsigijo „MSC Cruises“ kelionę po Karibų salas. Entuziastingas keliautojas jau daug pasaulio apskraidęs ir su Lietuvos, ir su Lenkijos kelionių organizatoriais. Moka ir pats susirasti patogiausius skrydžių bilietus į tolimus kraštus, išsirinkti geriausią variantą kruiziniame laive, tačiau rudenį nusprendė tai patikėti kelionių organizatoriams – reikėjo sudėlioti paketą iš skrydžių, pervežimų, nakvynių Majamyje ir jau pačios kelionės laivu.
„Pagalvojau, bus paprasčiau, – pasakoti savo istoriją pradėjo pašnekovas. – Vieni bus atsakingi, tad jeigu kas nutiktų, nereikėtų pačiam aiškintis su kiekviena grandimi atskirai.“
Ištyrinėjęs pasiūlymus internete, jis pasirinko „Aza Tours“, kurios kelionių pardavimais užsiima „Kelionių akademija“. Suderinęs kelionės detales, gamtos mokslų daktaras, turintis daug patirties ir teisiniuose procesuose, atidžiai išnagrinėjo sutartį ir su kelionių organizatoriumi dar sutarė ją pakoreguoti. Galiausiai buvo pasirašyta, kad, nutraukus sutartį prieš daugiau nei 45 dienas, atgautų visą visą įmokėtą sumą – 1440 Eur.
Pavasarį matydamas, kad kelionė tikrai neįvyks, sutartį jis paprašė nutraukti. Raštu į prašymus grąžinti pinigus „Aza Tours“ neatsakė, o „Kelionių akademijos“ vadybininkė esą telefonu sakė, kad laukiama Civilinio kodekso pataisos priėmimo Seime – iki tol nieko negali padaryti.
Seimas gegužę po antro bandymo priėmė Civilinio kodekso 6.751 straipsnio pataisą. Buvo akcentuota, kad jos esmė – kelionių organizatoriai pinigus privalės grąžinti ne per 14 d., kaip buvo anksčiau, bet per 90 d. Tenka pripažinti, kad tik į tai dėmesį atkreipė ir žiniasklaida.
Tačiau CK straipsnyje atsirado ir papildomų detalių, apsunkinusių pinigų susigrąžinimą keliautojams. Numatyta, kad 90 d. terminas pradedamas skaičiuoti ne nuo sutarties nutraukimo (kaip buvo iki tol), o nuo tada, kai „nelieka Turizmo įstatyme nurodytų apribojimų, kurių pagrindu kelionių organizatoriaus įsipareigojimų pagal organizuotos turistinės kelionės sutartį vykdymas tapo neįmanomas“.
Kitaip sakant, didelei daliai keliautojų, kurių išvykos pavasarį ir vasarą negalėjo įvykti, pinigų grąžinimo terminas dar net nėra pradėtas skaičiuoti, nes vis dar egzistuoja daug apribojimų kelionėms.
Didelei daliai keliautojų, kurių išvykos pavasarį ir vasarą negalėjo įvykti, pinigų grąžinimo terminas dar net nėra pradėtas skaičiuoti.
„O ir kur tie apribojimai turi pasibaigti? Lietuvoje? „Turkish Airlines“? Majamyje? Karibuose? „MSC Cruises“? Mano kelionės atveju, visi apribojimai išvis kažin ar kada nors baigsis, jeigu vertiname formaliai pagal įstatymo raidę“, – kalbėjo pašnekovas.
R.Valiulis bandė teisybės ieškoti Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje (VVTAT), tačiau nesėkmingai. Tarnyba atsisakė pradėti nagrinėti ginčą dėl pinigų grąžinimo, nes teisiškai „Aza Tours“ to padaryti dar net ir neprivalėjo. Vyras skundėsi ir tuo, kad bendrovė neatsako į jo prašymus, nepateikia atsakymų, nebendrauja su klientu, tačiau ir šiuo klausimu VVTAT negalėjo padėti.
Kaip vieną iš susitarimo būdų VVTAT jam nurodė kupono priėmimą iš kelionių organizatoriaus, kuris galiotų visus metus. Tai – netinkama alternatyva R.Valiuliui ne tik dėl sveikatos, bet ir dėl besitęsiančių bei naujai atsirandančių kelionių apribojimų.
Su pačios kruizinės bendrovės „MSC Cruises“ atstovais tiesiogiai bendravęs R.Valiulis išsiaiškino, kad keliones po Karibus ji planuoja atnaujinti tik 2021 m., tačiau pakeitusi pradinį jūrų uostą, lankomas salas, net laivo modelį. „Be to, kompanija planuoja įvesti keliautojų amžiaus cenzo apribojimus“, – pasakojo vyras.
„Man 77 metai, turiu dvi gretutines ligas, todėl negalėsiu vykti į kruizus, net jei jie bus atnaujinti. Ypač po to, kai kruiziniame laive „Diamond Princess“, toje sausakimšoje uždaroje erdvėje, COVID-19 susirgo daugiau nei 700 turistų, o mirė keliolika. Taigi, mano kelionė neįvyks niekada“, – sakė R.Valiulis.
VVTAT: suprantama, kad atsiranda daugiau neaiškumo
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 15min pakartojo tą patį, ką ir R.Valiuliui: šiuo metu 90 dienų terminas pinigams grąžinti taikomas nuo tos dienos, kai panaikinami apribojimai, kurių pagrindu kelionių organizatorius negalėjo įvykdyti kelionės sutartyje nustatytų sąlygų.
„Pavyzdžiui, apribojimai gali būti susiję su turistų saugumu, leidimais vykdyti skrydžius į konkrečią šalį, pačios šalies, į kurią įsigyta kelionė, vykdomais apribojimais priimti turistus iš Lietuvos, saviizoliacijos reikalavimais nuvykus, vietinių ekskursijų ribojimais ir pan.“, – atsakyme teigė VVTAT.
Kai šių ar panašių apribojimų nebeliks, ir kelionių organizatoriai vėl pradės vykdyti keliones ten, kur anksčiau jas buvo atšaukę, tuomet bus pradedamas skaičiuoti 90 dienų terminas turistui susigrąžinti pinigus už anksčiau neįvykusią kelionę.
90 dienų terminas pinigams grąžinti taikomas nuo tos dienos, kai panaikinami apribojimai.
Iki tol, panašu, viskas priklauso nuo kelionių organizatoriaus – ar jis grąžins pinigus net ir nelaukdamas termino pabaigos.
R.Valiulis 15min taip pat reiškė nepasitenkinimą pačios VVTAT pozicija – esą tarnyba negina vartotojų teisių, nors būtent tai turi būti esminė jos užduotis. „VVTAT pasiūlė man tartis su firma dėl abiem pusėms priimtino sprendimo, – pasakojo jis, rodydamas oficialius gautus atsakymus. – Ne kelionių sutartį neįvykdžiusiai pusei („Aza Tours“) pasiūlė tartis su nukentėjusiąja puse, o man!“
VVTAT aiškina, kad turi elgtis taip, kaip numato teisės aktai. „VVTAT yra turizmo politiką įgyvendinanti institucija – vykdo turizmo paslaugų teikėjų licencijavimą ir priežiūrą. Už turizmo politikos formavimą ir teisės aktų inicijavimą atsakinga Ekonomikos ir inovacijų ministerija“, – atsakyme 15min teigė tarnyba. Visgi ji pripažino, kad „taikant teisės aktus praktikoje, suprantama, kad dažnas jų keitimas įveda daugiau neaiškumo tiek vartotojams, tiek verslininkams“.
Vartotojų teisių gynėjai: prioritetas aiškiai duotas verslui
Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso teisininkė Agnė Černiauskaitė 15min apgailestavo, kad „Seime visą pavasarį buvo labiau girdima apokaliptinius vaizdus piešiančių turizmo verslo lobistų, o ne vartotojų atstovų, argumentacija. Seimo Ekonomikos komitetas aiškiai pirmenybę teikė „verslo gelbėjimo“ prioritetui“.
Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso teisininkės teigimu, „pinigų už neįvykusią organizuotą turistinę kelionę grąžinimo vartotojui termino prailginimas pandemijos laikotarpiu agresyviai pamynė vartotojų teises“. Anot jos, vartotojų teisė į nuostolių atlyginimą buvo stipriai apribota būtent tuo metu, kai vartotojams labiausiai reikėjo pinigų. „Tokiu būdu Seimas ne tik perkėlė verslo riziką ant vartotojų, silpnesnės sutarties šalies, pečių, bet ir pažeidė Europos Sąjungos teisės normose įtvirtintą vartotojų teisių gynimo mechanizmą“, – komentavo ji 15min.
Pinigų grąžinimas vartotojams gali gerokai užtrukti, nes kada baigsis ribojimus sukėlusios aplinkybės – numatyti neįmanoma, – aiškino teisininkė.
A.Černiauskaitė pripažino, kad vartotojų teisių gynėjus neramina ne tik prailgintas pinigų grąžinimo terminas, bet ir sąlyga, nuo kada jis pradedamas skaičiuoti. „Tokia nuostata kelia nerimą, kad pinigų grąžinimas vartotojams gali gerokai užtrukti, nes kada baigsis ribojimus sukėlusios aplinkybės – numatyti neįmanoma“, – aiškino teisininkė.
Ji svarstė, ar Seimas nepadarė klaidos – galbūt nereikėjo imtis taip gelbėti verslo, o palikti veikti savanoriškiems susitarimams tarp kelionių organizatorių ir turistų. „Gal būtume apsiėję ir be Europos Komisijos sukritikuotų priemonių, kai Seimas turizmo verslininkams teikė dovanėlę po dovanėlės“, – teigė aljanso atstovė, apeliuodama į EK pradėtą pažeidėjo procedūrą dėl Lietuvos veiksmų.
Organizatoriai vis dar laukia žadėtų pinigų
Valstybė pagalbai turizmo sektoriui yra numačiusi 30 mln. eurų. Pusė – 15 mln. Eur – atidėta tikslinėms paskoloms, kurios skiriamos būtent atsiskaityti su turistais už dėl pandemijos metu neįvykusias turistines keliones. Niekam kitam pagal šią priemonę gautų paskolų bendrovės negali leisti.
„Aza Tours“ portalui 15min teigė, kad bendrovė yra kreipusis dėl paskolos į Nacionalinės plėtros įstaigą „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invegą“), tačiau sutartis kol kas nėra pasirašyta, įmonės paprašyta dar pateikti papildomos informacijos.
„Tikimės, kad artimiausiu metu pasirašysim, ir viskas išsispręs. Reikės klientams dar šiek tiek palaukti“, – apgailestavo „Aza Tours“ direktorius Donatas Kireilis.
Jis pridūrė, kad daug priekaištų valdžiai neturi – esą tikrai mato, kad ji ieško būdų, kaip visiems padėti šioje situacijoje. „Tačiau juk ir žmogiškieji resursai yra riboti – nėra galimybės absoliučiai greitai viską padaryti“, – sakė kelionių organizatoriaus direktorius.
Tačiau kiti turizmo verslo atstovai ne tokie atlaidūs. Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė ir kelionių agentūros „Estravel Vilnius“ generalinė direktorė Žydrė Gavelienė vardijo net kelias problemas, su kuriomis susiduria paskolų dėl pinigų grąžinimo keliautojams prašantys kelionių organizatoriai.
„Pirmas dalykas – ši paskola labai vėluoja, – 15min sakė Ž.Gavelienė. – Buvo sakoma, kad ja galėsime naudotis nuo liepos 1 d. Oficialiai ji pradėta liepos viduryje, o normaliai pradėjo veikti liepos pabaigoje. Ką reiškia „veikti“? Kad kelionių organizatoriai jau galėjo pildyti paraiškas nelūžinėjant sistemai.“
Ž.Gavelinės teigimu, ši priemonė turėjo veikti jau balandį – kad nebūtų rinkos pasipiktinimo, kad kelionių organizatoriai neturėtų kasdien atsiprašinėti vartotojų, o šie – laukti neapibrėžtą laiką.
„Antras dalykas – prašoma labai daug papildomų dokumentų, kurie nėra įvardyti priemonės apraše“, – dėstė Ž.Gavelienė. Jos teigimu, jau pateikus paraišką paprastai gaunamas prašymas pateikti papildomos informacijos, o tai apsunkina visą procesą. Būtent šiame procese – dokumentų papildymo – vis dar yra net ir keletas didžiausių Lietuvos kelionių organizatorių.
Žydrė Gavelienė vardijo net kelias problemas, su kuriomis susiduria paskolų dėl pinigų grąžinimo keliautojams prašantys kelionių organizatoriai.
Pinigus keliautojams jau nuo liepos grąžina „Novaturas“, kuris iš valstybės gavęs 1 mln. Eur paskolą. Grupės vadovė Audronė Keinytė 15min teigė, kad iki šios savaitės pabaigos bus grąžinta apie 1,4 mln. Eur keliautojams, kurie pateikė prašymus grąžinti pinigus už dėl pandemijos neįvykusias keliones. Turima prašymų dar 1 mln. Eur sumai.
„Kad galėtume sklandžiai įvykdyti šiuos savo įsipareigojimus, labai svarbus valstybės vaidmuo suteikiant lengvatines paskolas ir supaprastinant reikalavimus, kurie leistų greičiau pasinaudoti galima parama“, – teigė A.Keinytė.
„Novaturo“ grupės vadovė aiškino, kad „dėl atsakingų institucijų delsimo priimti turizmo sektoriui itin reikalingus sprendimus jau antrą kartą esame priversti stabdyti veiklą ir neturime aiškumo dėl būsimų keliautojų suplanuotų kelionių iki pat metų pabaigos, todėl išmokų sumos gali didėti beveik dvigubai“.
Ž.Gavelienė kaip itin griežtas kritikavo ir paskolos sąlygas. Ž.Gavelienės teigimu, be „Invegos“ leidimo paskolą gavusi įmonė negali prisiimti naujų skolinių įsipareigojimų, negali nei keisti veiklos, nei jos stabdyti, nors toliau jai dirbti ir nebeapsimokėtų. „Bet juk šitos paskolos paimamos atsiskaityti su vartotojais, o ne algoms mokėti ir pan.“, – įsipareigojimais stebėjosi Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė.
Turės būti naujas sprendimas dėl 14 dienų termino
Seimas rudens sesijoje turėtų svarstyti Vyriausybės siūlymą skubiai grįžti prie ankstesnio pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones reguliavimo, nes Europos Komisija jau yra pradėjusi ES teisės pažeidimo procedūrą prieš 10 valstybių narių, tarp kurių – ir Lietuva. Ministrų kabinetas rugpjūtį pasisakė ir už grįžimą prie 14 dienų termino, ir už frazės „nuo dienos, kai nelieka Turizmo įstatyme nurodytų apribojimų“ atsisakymą.
A.Černiauskaitė iš Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso sveikino tokį Vyriausybės siūlymą. „Jei būtų grąžintas 14 dienų terminas, vartotojų ir kelionių organizatorių pusiausvyra būtų atstatyta, Seimas įrodytų, kad mūsų valstybėje yra remiamasi teisingumo, teisėtumo ir proporcingumo principais“, – tikino ji.
„COVID-19 našta turizmo srityje vis dėlto buvo nepelnytai užkrauta ant klientų pečių, – kalbėdama apie dabartinį teisinį reguliavimą reziumavo ji. – Dabar jau yra per vėlu ką nors sakyti apie tai, kas buvo ar kas būtų buvę. Turime Europos teisės pažeidimo procedūrą ant mūsų įstatymų leidėjų stalo, reikia ją spręsti. Būtina atstatyti iki COVID-19 buvusį, o vėliau sunaikintą, vartotojų teisių gynimo lygį.“
Teisininkė įspėjo, Lietuvai Europos Komisija skyrė 2 mėnesių terminą, per kurį valstybė turi pranešti, kokių imsis veiksmų, keičiant ES teisei prieštaraujančias nacionalinės teisės normas. Jei valstybė nesutiks pašalinti pažeidimų, jai gali būti taikomos sankcijos.
Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Ž.Gavelienė visgi prognozavo, kad jeigu būtų grįžta prie 14 dienų termino, pasekmės turizmo verslui būtų sunkios.
VVTAT I pusmetį jau sulaukė daugiau kaip 700 vartotojų skundų turizmo paslaugų srityje. Tai – 9 kartus daugiau, lyginant su 2019 metų I pusmečiu.
Vis dar esant begalei ribojimų keliauti, organizatorių pajamos yra drastiškai smukusios, o ir jie patys dar sako negalintys susigrąžinti avansu sumokėtų lėšų viešbučiams, oro linijoms ir t.t.
„Ką duos grįžimas prie 14 dienų termino? Tai duos dar didesnį rinkos nepasitenkinimą ir sujudimą, skundais bus užversta Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, o teismai – bylomis, – kalbėjo Ž.Gavelienė. – Galimybių fiziškai grąžinti pinigus nėra, bet priiminėjami tokie teoriniai įstatymai – tiesiog pati valstybė apsikrauna darbais.“
VVTAT 15min teigė, kad I pusmetį jau sulaukė daugiau kaip 700 vartotojų skundų turizmo paslaugų srityje. Tai – 9 kartus daugiau, lyginant su 2019 metų I pusmečiu. Vartotojai dažniausiai kreipėsi dėl kompensacijos už atšauktas keliones, dėl negrąžintų pinigų, termino pinigų grąžinimui skaičiavimo ir pan.
Ž.Gavelienė atkreipė dėmesį, kad kelionių organizatoriai dar laukia pinigų paskoloms, kad būtų atsiskaityta už pavasario, pirmos vasaros pusės keliones. Jas tenka atšaukti ir vėl – tad ir vėl reikės kreiptis dėl paskolų. „O pasinaudoti valstybės pasiūlyta paskolų priemone per 14 dienų neįmanoma“, – tikino Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė.
Seimas Civilinio kodekso pakeitimą turėtų svarstyti rudens sesijoje, kuri prasideda šią savaitę. Tą siūloma daryti rugsėjį.
