Atgal į Italiją
Po tokių intensyvių metų Italijoje grįžimas į Lietuvą buvo sudėtingas – mergina jautėsi labai pasikeitusi.
„Italijoje likti nenorėjau, nes... bijojau įsimylėti kokį nors italą ir tapti jo žmona. Nuo to save saugojau, tad didelių aistrų išvengiau.
-
Uteniškė, studijuojanti Italijoje: neidavau į biblioteką, nes bijodavau, kad manęs neįsimylėtų
-
Avantiūras mėgstantys lietuviai iš Nyderlandų į Maltą laivą gabenasi patys: „Nebijome nuotykių!“
-
Socialinio eksperimento dalyviai: „Jei kažkas įvyktų kelyje, viskuo turėtume pasirūpinti patys“
-
Misija įvykdyta! Per 7 dienas lietuviai savarankiškai parsigabeno laivą iš Nyderlandų į Maltą
Žinojau, kad turiu grįžti ir pabaigti mokslus. O tada jau galėsiu vėl galvoti apie Italiją“, – pasakojo pašnekovė.
Nors senieji projektai Lietuvoje tebelaukė, mergina nusprendė, jog gyvenime nori šio to daugiau nei darbo biure nuo 8 iki 17 val.
„Paragavusi pietietiško gyvenimo tempo aš supratau, kad negaliu visą gyvenimą prasėdėti uždaroje patalpoje vykdydama kažkieno pavestas užduotis“, – prisipažino Ž.Dargužytė.
Vis dėlto spjauti į viską ir grįžti į Italiją tuoj pat mergina nesiryžo – dar dvejus metus tęsė mokslus ir dirbo, kol vieną dieną rado būdą įgyvendinti iki šiol didžiausią savo gyvenimo avantiūrą – iškeliavo į Pietų Italiją.
Vieną dieną per valandą susikroviau kuprinę, nusipirkau lėktuvo bilietą ir pasakiau sau, kad turiu nemažai ryšių – tereikia juos įdarbinti.
„Vieną dieną per valandą susikroviau kuprinę, nusipirkau lėktuvo bilietą ir pasakiau sau, kad turiu nemažai ryšių.
Tereikia juos įdarbinti, kad generuotų pinigus.
Žinojau, kad kurį laiką gali būti sunku, tačiau turėjau santaupų ir nebijojau išvažiuoti“, – pasakojo Ž.Dargužytė.
Į Italiją ji išvyko neturėdama jokio plano, kur, kiek laiko gyvens. Atskridusi į Romą ji parašė žinutę pažįstamam kunigui Don Fernando Doria iš Pietų Italijos.
Taip sutapo, kad jos atvykimo dieną kunigas su moksleivių pilnu autobusu važiavo pro Romą ir paėmė lietuvę bei nusivežė ją į Pietų Italiją.
Per šį kunigą mergina pažino daugybę skirtingų žmonių. Visus juos drąsios lietuvės istorija ir nepaaiškinama trauka Italijai taip sužavėdavo, kad jie tarsi savaime jai pasiūlydavo pagalbą ir tolesnį veiksmų planą.
„Pavyzdžiui, viename Italijos miesto Lečės vienuolyne man pasiūlė padėti vystant komunikacinius projektus – anonsuoti renginius ir pan. Aš rašydavau, o jie tekstus suredaguodavo (kad neliktų gramatinių klaidų).
Ten padirbėjau dvi savaites, net gavau simbolinį atlygį ir patraukiau dar piečiau – į patį „bato“ kulną“, – pasakojo mergina.
Nuo prievartautojo išgelbėjo transvestitą
Traukiniu, pėsčiomis ir dviračiu su didžiule kuprine ant pečių lietuvaitė keliavo ir mėgavosi savo patirtimi. Tai nebuvo lengvas pasivaikščiojimas, nes dažnai ji nežinodavo, kur apsistos nakčiai, tačiau Ž.Dargužytė tvirtino, jog baimės nejautė.
„Už mane jaudinosi artimieji, – šypteli ji. – Ypač mama nerimavo, kad trankausi po itališkus džiunglynus.“
Išvengti didesnių nelaimių jai pavyko, nors kai kurios situacijos net dabar, žvelgiant iš toli, atrodo itin pavojingos.
Pasiėmiau kažkokį pagalį ir pradėjau šaukti, kad nuliptų nuo to vargšo, nes trenksiu taip, jog lūš galva.
„Kartą nuomotu dviračiu su didžiule kuprine važiavau paplūdimio pakrante ir išgirdau, kad kažkas rėkia.
Mečiau dviratį, kuprinę ir už kelių šimtų metrų pamačiau, kad kažkoks vyras ruošiasi prievartauti transvestitą.
Pasiėmiau kažkokį pagalį ir pradėjau šaukti, kad nuliptų nuo to vargšo, nes trenksiu taip, jog lūš galva.
Sunku patikėti, bet vyras paklausė: šoko ant savo „Vespos“ ir nuvažiavo. O mes su transvestitu likome vienas į kitą žiūrėti, nes abiems buvo šokas“, – neįtikėtiną istoriją pasakojo pašnekovė.
Nežinau, kas atsitiko, bet tą akimirką mečiau dviratį ir tik su kuprine pradėjau bėgti. O jis – mane vytis. Klampojau per meldus ir kitus pakrantės augalus lyg kokiame siaubo filme.
Sulaukusi padėkos iš transvestito, mergina sėdo ant dviračio ir tęsė kelionę. Tačiau netrukus pastebėjo, jog ją seka tas pats „prievartautojas“.
„Nežinau, kas atsitiko, bet tą akimirką mečiau dviratį ir tik su kuprine pradėjau bėgti. O jis – mane vytis.
Klampojau per meldus ir kitus pakrantės augalus lyg kokiame siaubo filme.
Matau, kad viskas – nebeturiu jėgų bėgti, tad sustojau. Jis irgi. Abu buvome paralyžiuoti ir tylėjome kelias minutes.
Galiausiai jis sako: „Ar turi 10 eurų?“ O aš visus pinigus būdavau išsislapsčiusi į skirtingas vietas. Sakau: „Neturiu, viską išleidau. Ir šiaip keliauju be pinigų. Turiu 2 eurus“. Juos gavęs užpuolikas nuėjo“, – pasakojo Ž.Dargužytė.
Dar vienas nemalonus incidentas, kurį mergina patyrė šios kelionės metu, įvyko Sardinijoje. „Ten manęs vos nepapjovė“, – kraupią istoriją prisiminė pašnekovė.
Per šv. Kalėdas ji buvo nusprendusi pamatyti, kaip sardai jas švenčia. Tad Kūčių vakarą atsidūrė didžiausiame Sardinijos mieste Kaljaryje ir tikėjosi ten susidraugauti su vietiniais bei pamatyti iš arti, kaip jie švenčia Kalėdas.
Tačiau planas neišdegė – tą vakarą jai nepavyko užmegzti draugiškos pažinties su vietiniais, tad vakarojo viena.
Šnektelėjusi su juo jau ėmiau vandenį iš šaldytuvo, kai atsisukusi pamačiau iš nežinia kur atsiradusią moterį pakvaišusiomis akimis ir peiliu rankose.
„Gyvenau pačiame Kaljario centre. Pritrūkusi vandens keliavau jo ieškoti į parduotuvę.
Netoliese buvo kebabinė, kur ir nusprendžiau įsigyti vandens. Man įėjus viduje stovėjo vienišas pardavėjas.
Šnektelėjusi su juo jau ėmiau vandenį iš šaldytuvo, kai atsisukusi pamačiau iš nežinia kur atsiradusią moterį pakvaišusiomis akimis ir didžiuliu peiliu rankose“, – įsirėžusį vaizdą prisiminė Žydrė.
Pasak jos, tuomet atrodė, kad moteris ir pardavėjas nėra pažįstami.
Ž.Dargužytė sakė prašiusi pardavėjo, ką nors daryti. Tačiau jis tik ramino: „Nebijok.“ O sumokėjusi už vandenį lietuvė negalėjo pajudėti.
„Staiga pamačiau, kad pardavėjas tiesia ranką atimti iš moters peilį, tačiau tada pastebėjau, kad ji turi dar vieną, mažesnį, kuriuo užsimojo.
Net nepajutau, kaip iš kebabinės išbėgau rėkdama: „Gelbėkite, papjaus žmogų!“.
Už kelių metrų atsisukusi prie kebabinės durų pamačiau vaizdą, kurio iki šiol nesuprantu: ten stovėjo pardavėjas ir ta moteris.
Nė vienas peilių nebeturėjo. Abu atrodė ramūs, nors ką tik kebabinėje vyko visai kitokia scena“, – pasakojo Ž.Dargužytė.
Ji teigė iki šios dienos neradusi atsakymo, kas ten įvyko: gal moteris ir pardavėjas norėjo ją apiplėšti, o gal tik pagąsdinti?
