Boloniją ir Kauną sujungus tiesioginiams nebrangiems skrydžiams, nemažai lietuvių savaitgaliui nuskrenda į šią Emilijos-Romanijos regiono sostinę. Juo labiau, kad iš jos patogu ir greita nuvykti į Florenciją. Tačiau dar būnant Bolonijoje verta nukrypti nuo pagrindinių turistinių takų ir nueiti į muziejų, kurio dažnai net nerasite tarp keliautojams skirtų patarimų.
„Museo per la memoria di Ustica“ – muziejus, skirtas atminti 1980 m. birželio 27 d. įvykusiai tragedijai, kai žuvo visi „Itavia“ avialinijomis iš Bolonijos į Palermą skridę žmonės. Italijoje „Ustikos žudynėmis“ („Strage di Ustica“) vadinama nelaimė nusinešė 77 keleivių ir 4 įgulos narių gyvybes. Net ir praėjus ilgiems dešimtmečiams ši katastrofa vis dar kelia daug aistrų Italijoje, dėl jos vis dar vyksta teisminiai procesai. O kaltųjų oficialiai nėra.
Teismas neįvardija kaltų
Katastrofos aplinkybės iki šiol yra apipintos paslapčių. Per ilgus metus buvo atlikta daug tyrimų, gimė nemažai hipotezių, kaltinimų ir konspiracinių teorijų. Buvo keliamos bombos lėktuve, techninio gedimo versijos, bet įrodymai greitai atskleidė – orlaivį numušė raketa.
Praėjus beveik dešimtmečiui po nelaimės Italijos teismas paskelbė, kad lėktuvas sprogo ir į jūrą netoli Ustikos miesto Sicilijoje nukrito, kai į jį pataikė raketa oras-oras. Aukščiausiasis teismas tą dar kartą patvirtino 2013 m. Kieno paleista? Kodėl? Atsakymų negalėjo pateikti ir teismas.
Italijos valdžia iš pradžių apkaltino neįvardintą užsienio valstybę, kad ši mėgina pradėti karą. Tačiau tęsiantis tyrimams aiškėjo vis daugiau detalių, kurios vedė prie vieno – kad raketą paleido pati Italijos kariuomenė.
Iki šios dienos nėra aišku, kaip ir kodėl taip įvyko, tačiau panašu, kad lėktuvą numušė per klaidą į jį paleista raketa. Italijos valdžia nėra oficialiai to pripažinusi, tačiau teismas yra įpareigojęs Gynybos ir Transporto ministerijas išmokėti kompensacijas žuvusiųjų šeimoms ir atlyginti žalą oro linijoms, nes po katastrofos „Itavia“ žlugo. Anot teismo, šios ministerijos turėjo užtikrinti žmonių saugumą Italijos danguje. Teisminiai procesai vis dar vyksta iki šiol.
Keistos mirtys kursto konspiracijų teorijas
Metams bėgant istorija vis labiau pynėsi. Keli Italijos karinių oro pajėgų pareigūnai buvo įtarti įkalčių nuslėpimu (skrydžių duomenų ir radarų informacijos trynimu), keturi generolai – išdavyste ir trukdymu tyrimui. Tačiau nė vienas nebuvo nuteistas.
Buvo kelta ir teorija, kad raketa esą buvo skirta Libijos generolo Muammaro Gaddafio orlaiviui, ir kad ją paleido prancūzai. 2008 m. buvęs Italijos premjeras Francesco Cossiga, kuris pareigas ėjo tuo metu, kai įvyko tragedija, pareiškė, kad orlaivį numušė Prancūzijos karo lėktuvai. Jis nepateikė daugiau detalių. Tiriamąja žurnalistika užsiimantis Claudio Gatti tikina, kad lėktuvą numušė Izraelio pajėgos, nes jį palaikė orlaiviu, kuriuo į Iraką gabentas sodrintasis uranas.
Konspiracijų teorijas apie bandymus nuslėpti tikruosius kaltininkus pakurstė ir žiniasklaidos informacija apie „įtartinai didelį“ su byla susijusių karininkų ir kitų asmenų mirtingumą.
2011 m. Italijos žiniasklaida paskelbė, kad iš viso buvo 36 nenatūralios mirtys: avarijose, nuo kulkų, savižudybės. Kartu ir stebina „keisti atsitiktinumai“, kurie yra nunešę liudininkų gyvybes – pvz., vienas mirė paslydęs ant banano žievės Romos metro.
Išskirtinis muziejus-meno instaliacija
Praėjus metams po katastrofos lėktuvo nuolaužos buvo grąžintos į Boloniją, o per 27-ąsias nelaimės metines įkurtas memorialinis muziejus.
Šis muziejus yra išties išskirtinis. Didelėje erdvėje stovi tarsi dėlionė surankiotas visas susprogdintas „Itavia“ lėktuvas „McDonnell Douglas DC-9“. Yra atkurta didžioji dalis išorinio fiuzeliažo, ant orlaivio šono galima įskaityti avialinijų pavadinimą, kai kurios lėktuvo dalys yra pakankamai didelės – pavyzdžiui, uodega, sparnų dalys, durys, ratai ar laiptai. Visos detalės kruopščiai surinktos ant vielinio lėktuvo skeleto.
Katastrofos aukų daiktai, surasti po nelaimės, taip pat yra muziejuje, tačiau neeksponuojami – sudėti į juodąsias dėžes. Muziejaus iniciatoriai – Aukų tėvų asociacija – nenorėjo, kad lankytojai žiūrinėtų į asmeninius žuvusiųjų daiktus.
Ypatingą atmosferą muziejuje sukuria čia įrengta Christiano Boltanskio instaliacija. Virš lėktuvo kabo 81 (tiek, kiek buvo aukų) lemputė. Jos palengva tai užsidega, tai užgęsta – lyg kvėpuoja. Ant sienų iškabintas 81 užtamsintas veidrodis, o už jų esanti 81 kolonėlė transliuoja nuolatinius žmonių šnabždesius. Net jei ir nesupranti itališkai, bet nugarą bėgioja šiurpuliukai.
Oficialiai muziejus vadinasi „Museo per la Memoria di Ustica“, tačiau greičiau jis yra ne muziejus, o niūri meno instaliacija. Jame yra tik trumpai pateikiama pagrindinė informacija apie nelaimę, taip pat rodomas dokumentinis filmas (tiesa, tik itališkai ir be subtitrų). Tad verčiau į muziejų ateiti atlikus namų darbus – iš anksto pasidomėjus visa istorija, nes pateikiama informacija yra kukli.
Nors muziejus yra kiek tolėliau nuo Bolonijos centro, iki jo galima nueiti per 20-30 minučių. Lankymas yra nemokamas.
