„Taip, tai tiesa – mes iš gėdos žengėme į šlovę“, – Materos meras Raffaello De Ruggieri žurnalistams sakė, miestui tapus Europos kultūros sostine.
Šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje gyvenimas Materoje, Bazilikatos srityje, atrodė apgailėtinai ir net šokiruojančiai. Daug miesto gyventojų gyveno senoviniuose kalkakmenio urvuose be elektros ar geriamojo vandens, jų gyvybes dažnai pasiglemždavo maliarija.
Tačiau dabar tuose pačiuose, tik renovuotuose, urvuose rengiama daug kultūrinių renginių, kurie, tikimasi, į miestą pritrauks lankytojų.
Mistinė miesto atmosfera ir išskirtinis vaizdas į Materą yra priviliojęs ir kino filmų kūrėjus. Šiose gatvėse buvo filmuotas Melo Gibsono filmas „Kristaus kančia“, netrukus čia atvyks ir naujo filmo apie Džeimsą Bondą kūrėjai.
Turistų nenori
Miestas tapo kiek geriau žinomas keliautojams po to, kai 1993 m. buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Šiemet, tikimasi, jį aplankys dar daugiau žmonių.
Tačiau ne visi į tai žvelgia palankiai. Vietiniai baiminasi, kad Matera nevirstų „dar viena Venecija“. Jau dabar daug būstų yra verčiami boutique viešbučiais, į senovinius urvus tempiamos sūkurinės vonios.
Miesto meras tiesiai šviesiai „New York Times“ yra pasakęs, kad miestas nenori turistų. 9 tūkst. metų senumo Matera yra vienas seniausių miestų pasaulyje (po Alepo ir Jericho). Dėl to miesto valdžia nori, kad miesto lankymas būtų lėtas – jie nenori masinio turizmo, kurį atneša vienadieniai keliautojai, norintys tik pasidaryti nuotraukų savo „Instagramui“.
Jau dabar daug būstų yra verčiami boutique viešbučiais, į senovinius urvus tempiamos sūkurinės vonios.
Yra sugalvota ir originali idėja tam. Už 19 eurų metus galima tapti Materos „laikinu piliečiu“. Tikimasi, kad ilgiau čia pagyvenę keliautojai atras įkvėpimą kurti – juo labiau kad miestas kiek izoliuotas – čia gretimai nėra oro uosto, nėra greitųjų traukinių stoties ar greitkelio. Pagyvenę mieste jie turėtų palikti kokį nors daiktą, o vėliau iš jų bus rengiama paroda.