Ant pirštų nebesuskaičiuoji, su kelių religinių srovių piligrimais prasilenkei šiandien. Už tai suskaičiuoji jūras, kuriose spėjai išsimaudyti vos per vienerias atostogas: trys. Sveiki atvykę į Izraelį. Apie ką Jūs pagalvojate, išgirdę šios šalies pavadinimą?
Tūkstantmetės istorijos, įstabios gamtos, kultūrų, religijų ir politinio nerimo sankirtos atvykėliui veikiai apsuka galvą. Norintiems to išvengti, knygos „Izraelis ir jo žmonės“ autorė, Izraelio visuomenės ir politikos specialistė Živilė Juonytė negaili patarimų. Autorę kalbina Viktorija Šeikienė.
– Lietuvos ir Izraelio žmonės: koks ryškiausias skirtumas? O kur ieškoti panašumų?
– Žmonės Izraelyje yra bendruomeniškesni nei Lietuvoje, jiems beveik neegzistuoja asmeninė erdvė ir hierarchija. Izraeliečiai nesidrovės nepažįstamo žmogaus paklausti, kur šis dirba ir kiek moka už butą. Jie drąsiai paprieštaraus viršininkui ar dėstytojui, jei tik nepritars jų nuomonei – Izraelyje visi yra lygūs dar nuo kibucų aukso amžiaus laikų. Nors kartais vietinių smalsumas gali varginti, jie visuomet pagelbės patekusiam į bėdą – net ir nepažįstamajam. Izraeliečiai labai patriotiški: jie gali kritikuoti savo valstybę, bet prireikus ims ginklą į rankas ir eis jos ginti. Smagu, kad šis patriotiškumas stiprėja ir Lietuvoje, nes tiek Izraelis, tiek Lietuva turi nedraugiškai nusiteikusių kaimynų.
– Šalis kupina politinių, religinių ir kultūrinių prieštaravimų. Visa tai atvykėliui ir meta iššūkį, ir tuo pat metu užburia, stebint Izraelyje savita derme tekantį gyvenimą. Kas išlaiko visas šias priešybes drauge?
– Izraelio visuomenė yra labai įvairi, o izraeliečio sąvoka – labai talpi. Natūralu, kad tarp skirtingų visuomenės grupių kyla įvairių nesutarimų ir įtampų, pavyzdžiui, sprendžiant klausimus, ar per šabą turėtų kursuoti viešasis transportas ir dirbti parduotuvės, ar greta religinės santuokos įteisinti civilinę, kaip spręsti daugybę metų besitęsiantį konfliktą su palestiniečiais... Nepaisant to, izraeliečiai žino, kad, norėdami išlikti, turi laikytis išvien ir vieni kitiems padėti. Manau, kad tai ir yra jų sėkmės paslaptis.
– Kas pačią Izraelyje nustebino labiausiai – nudžiugino, nuvylė, o, galbūt, sulaužė kokius nors turėtus stereotipus?
– Mane sužavėjo Izraelio visuomenės įvairovė – iš Europos kilę žydai aškenaziai ir Rytų žydai mizrachiai, Etiopijos žydai, religingi ir sekuliarūs žydai, galiausiai – ne žydai: arabai, drūzai, armėnai, čerkesai ir kiti. Kalbant apie nemaloniai nustebinusius dalykus, išskirčiau Izraelio biurokratiją. Paprasta užduotis – pavyzdžiui, gauti pažymą iš valstybinės institucijos ar atsidaryti sąskaitą banke – gali užtrukti labai ilgai. Klientų aptarnavimo srityje Izraeliui tikrai yra kur pasitempti.
– Su žydų tauta esame susiję istoriškai. Izraelis – viena iš nedaugelio užsienio šalių, tuo labiau – Artimųjų Rytų, kurioje keliaujant ištarus Lietuvos pavadinimą jis dažnai atpažįstamas. Kokie mūsų bendros istorijos pėdsakai ir sąsajos matomi šios šalies šiandienoje? Kaip jie vertinami vietos bendruomenių?
– Visi religingi žydai žino, kas toks buvo Vilniaus Gaonas, o jo tradicijos sekėjai vadinami „lietuviais“ (hebr. litaim). Izraelyje gausu lietuviškų vietovardžių, pavyzdžiui, Tel Avive yra Vilniaus gatvė. Nemažai izraeliečių turi litvakiškų šaknų, kiti Lietuvą žino dėl Šarūno Jasikevičiaus, keletą metų žaidusio „Maccabi Tel Aviv“ gretose. Ryšius tarp abiejų šalių stiprina aktyvios ambasados, o prieš keletą metų inicijuotų tiesioginių reisų tarp Vilniaus ir Tel Avivo lėktuvai dažnai būna pilni!
– Koks yra Izraelio gyventojo požiūris į atvykėlį – turistą, imigrantą, savanorį, piligrimą?
– Izraeliečiai patys labai mėgsta keliauti, gal todėl yra draugiški jų šalyje besilankantiems užsieniečiams – turistams, piligrimams, savanoriams... Be to, turizmas – svarbus pajamų šaltinis Izraelyje, tad svečiais iš užsienio stengiamasi pasirūpinti kuo geriau. Kalbant apie imigrantus žydus, atvykstančius pagal Grįžimo įstatymą – jie Izraelyje yra labai laukiami ir branginami. Tokiu būdu „sugrįžtantiems“ žydams valstybė skiria įsikurti padedančią paramą, subsidijuoja būsto nuomą, apmoka kalbos kursus, įvairios nevyriausybinės organizacijos organizuoja jiems skirtus renginius, eiliniai gyventojai dovanoja buityje reikalingus daiktus, kviečia šabo vakarienės ir taip toliau. Kadangi gyvendama Izraelyje šiek tiek kalbėjau hebrajiškai, kartais nauja imigrante palaikydavo ir mane – tuomet sulaukdavau išties šilto priėmimo. Sykį pašte prasitarus, kad noriu išsiųsti siuntinį savo šeimai, pašto darbuotojas atsakė: „Dabar mes esame tavo šeima“.
– Religija vaidina itin ryškų vaidmenį įvairiuose Izraelio „kultūriniuose sluoksniuose“. Kaip, kur ir kiek vietos žmonių religinio gyvenimo šioje šalyje leistina pažinti nebūtinai religingam svetimšaliui?
– Jei Izraelyje turite pažįstamų ar draugų, paprašykite, kad jus pakviestų šabo vakarienės – tai bus neįkainojama patirtis. O jei norite bent akies krašteliu pamatyti, kaip gyvena itin religingi žydai – ultraortodoksai, sudarantys beveik dešimtadalį šalies gyventojų, aplankykite Mea Shearim rajoną Jeruzalėje. Tiesa, tam jums reikės atitinkamai pasiruošti, ypač, jei esate moteris. Mea Shearim galioja griežtos aprangos taisyklės: moterys čia vilki kelius dengiančius sijonus ir alkūnes dengiančias palaidines, vyrai taip pat rengiasi kukliai. To paties tikimasi ir iš turistų. Mea Shearim, kaip ir kituose ultraortodoksų gyvenamuose rajonuose, nepriimtina viešai rodyti jausmų, glėbesčiuotis ar bučiuotis. Jei čia lankysitės per šabą, nesinaudokite mobiliaisiais telefonais, nerūkykite ir jokiu būdu nemėginkite per rajoną pravažiuoti automobiliu, kas būtų sunkus šabo draudimų ir rajono rimties pažeidimas.
– Kraštą aplankyti ir jį patirti – du skirtingi dalykai. Ką patartumėte, besirenkančiam antrąjį pažinimo būdą?
– Dauguma keliautojų neišvažiuoja iš Izraelio neaplankę Jeruzalės senamiesčio ir Raudų sienos. Šias vietas iš tiesų verta pamatyti kiekvienam, besidominčiam istorija, kultūra ar religija, tačiau siūlyčiau jomis neapsiriboti. Pasivaikščiokite po greta senamiesčio esantį nuostabaus grožio Yemin Moshe rajoną, įkurtą XIX a. pabaigoje, kai miestiečiai nebeišsiteko tarp ankštų senamiesčio sienų. Užsukite į pagrindinį miesto turgų Machane Yehuda, kuris yra tarytum Jeruzalės mikrokosmosas, ir pakalbinkite jo prekeivius – neabejotinai išgirsite įdomių istorijų. Aplankykite biblinį Dovydo miestą, Izraelio muziejų ir šalia jo įsikūrusį Izraelio parlamentą, organizuojantį ekskursijas įvairiomis kalbomis, tarp kurių – anglų ir rusų. Nuvykite prie sveikatai visokeriopai naudingos Negyvosios jūros (nuo Jeruzalės iki jos – vos pusvalandis kelio). Aplankykite ir antrą pagal dydį Izraelio miestą Tel Avivą. Nors, skirtingai, nei tūkstantmetė Jeruzalė, Tel Avivas skaičiuoja tik kiek daugiau nei šimtą metų, jis keliautojus paperka autentiška Bauhaus architektūra, nuostabiais paplūdimiais ir gausybe pramogų, dėl kurių yra pramintas „miestu, kuris niekada nemiega“. Tai – ir pagrindinis šalies verslo, kultūros ir mados centras.
– Trys priesakai vykstančiam į Izraelį pirmą kartą.
– Pasidomėkite šabo ir religinių švenčių datomis – per jas nevažiuos viešasis transportas, nedirbs dauguma parduotuvių.
Nesibaiminkite miestų gatvėse matomų kareivių, keliaujančių iš kareivinių namo ir atvirkščiai. Jie – Izraelio ir jūsų saugumo garantas.
Būkite atviri naujoms patirtims, nebijokite klausti ir nepamirškite klausytis!
– Neseniai pasirodė jūsų knyga „Izraelis ir jo žmonės“. Apie ką ji, kuo dalijatės su skaitytojais?
Į šią knygą sugulė mano žinios ir patirtys, įgytos gyvenant Izraelyje ir studijuojant Jeruzalės Hebrajų universitete. Pirmoji knygos dalis trumpai pristato Izraelio Valstybės istoriją, supažindina su šalies kultūra, politika, šventėmis, virtuve ir, žinoma, lankytinomis vietomis. Antroji dalis skirta pažinčiai su Izraelio visuomene ir pačiomis įvairiausiomis ją sudarančiomis grupėmis. Gausiai iliustruotoje knygoje rasite ir izraelietiško kino bei literatūros rekomendacijų. Tikiu, kad ši knyga skaitytojams padės pamatyti Izraelį tokį, kokį jį matau aš – drąsių, patriotiškų ir bendruomeniškų žmonių šalį, vienintelę pasaulyje žydų valstybę, kuri klesti nepaisant sudėtingos geopolitinės situacijos kaimynystėje.
Susiruošusius keliauti į Izraelį ar tiesiog besidominčius šios šalies istorija ir kultūra, kviečiame į leidyklos „Aukso pieva“ išleistos Ž. Juonytės knygos „Izraelis ir jo žmonės“ pristatymą, kuris vyks gruodžio 7 d. 17.30 val. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius).
