„Sudegė visi [trys] pagrindiniai pastatai – neliko nieko“, – naujienų agentūrai sakė vietinio Nahos priešgaisrinio departamento pareigūnas Daisuke Furugenas.
„Pastangos užgesinti gaisrą tęsiasi; dalyvauja 30 priešgaisrinių mašinų ir apie 100 ugniagesių“, – pridūrė jis.
„Apie sužeidimus pranešimų nėra“, – pažymėjo pareigūnas.
Gaisras kilo ketvirtadienį paryčiais, prieš 3 val. vietos (trečiadienį 20 val.) Lietuvos laiku, bet jo priežastys kol kas nežinomos.
Liepsnos pirmiausiai įsiplieskė įmantriame pagrindiniame komplekso statinyje tradiciniu čerpių stogu ir greitai išplito į aplinkinius pastatus.
Televizijos parodytoje filmuotoje medžiagoje matyti didžiulės oranžinės liepsnos, apėmusios pilį dar neišaušus rytui.
Dieną paaiškėjo, kad kompleksui padaryta milžiniška žala: iš kai kurių pastatų liko tik smilkstantys nuodėguliai.
„Esu nepaprastai dėl to nuliūdusi. Aš visiškai sukrėsta, – žurnalistams sakė Nahos merė Mikiko Shiroma. – Praradome savo simbolį.“
„Nahos miestas dės didžiausias įmanomas pastangas padaryti viską, kas mūsų galioje“, kad būtų galutinai užgesintas gaisras ir likviduoti jo padariniai, anksčiau pažadėjo merė, surengusi nepaprastąjį posėdį dėl šios krizės.
Okinavos simbolis
„Liūdna. Šį jausmą sunku nusakyti žodžiais“, – nacionaliniam transliuotojui NHK sakė vienas vietos gyventojas. – Viduje jaučiu tuštumą... Tai buvo Okinavos simbolis.“
Pasak pareigūnų, komplekse nuo spalio 27 dienos vyko šventiniai renginiai, ir iki 1 val. vietos laiku vyko pasiruošimai tolesniems renginiams.
Vis dėlto kol kas neaišku, ar šie darbai kaip nors susiję su gaisru.
Pilies kompleksas buvo smarkiai sugriautas per Antrąjį pasaulinį karą. Tuomet po juo išraustuose bunkeriuose buvo įsikūręs japonų kariuomenės štabas.
Vis dėlto pilis vėliau buvo rekonstruota, o pagrindinis pastatas atstatytas remiantis prieš jo nuniokojimą padarytais brėžiniais ir nuotraukomis, taip pat didelio masto archeologinių kasinėjimų duomenimis.
1992 metais kompleksas buvo iš naujo atidarytas kaip nacionalinis parkas.
Kadangi pilis buvo atstatyta itin tikroviškai, kompleksas kartu su išlikusiais griuvėsiais ir kitais svarbiais Riūkiū karalystės objektais šiame regione 2000 metais buvo įtrauktas š UNESCO paveldo sąrašą.
„Ši grupė objektų ir paminklų reprezentuoja 500 metų Riūkiū istorijos (XII-XVII a.)", – sakoma UNESCO tinklalapio įraše apie Riūkiū karalystės archeologinius paminklus.
„Pilių griuvėsiai ant įspūdingų aukštumų yra didžiosios to laikotarpio dalies visuomenės struktūros įrodymas, o šventosios vietos nebyliai liudija apie retą senovinės religijos formos išlikimą mūsų šiuolaikiniame amžiuje“, – pažymima įraše.
Rekonstruota Šurio pilies pagrindinė menė ypač giriama kaip „didingas monumentas, simbolizuojantis Riūkiū žmonių pasididžiavimą“.
Šio komplekso Šureimono vartai su įspūdingu raudonų čerpių stogu yra pavaizduoti specialiame banknote išleistame 2008 metais, kai Okinavoje buvo surengtas Didžiojo aštuoneto (G-8) viršūnių susitikimas.
Be to, per šį kompleksą turėjo būti nešamas olimpinis deglas, vykstant olimpinės ugnies nešimo estafetei po šalį, Japonijai ruošiantis 2020 metų Tokijo olimpiadai.
Japonijoje apstu istorinių pilių kompleksų; dauguma jų yra kruopščiai atkurtos originalių statinių rekonstrukcijos.
Pastaraisiais dešimtmečiais keletas šių objektų buvo nuniokoti gaivalinių nelaimių, įskaitant Kumamoto pilį pietų Japonijoje, smarkiai nukentėjusią per virtinę smarkių žemės drebėjimų.
