Lina į Kanadą išvyko pagal programą „Darbas ir atostogos Kanadoje“, pasinaudojusi „Jaunimo kelionių“ pagalba.
Apie Kanadą jums pasakoja „Jaunimo kelionės“.
Vieną dieną mano draugas paklausė, koks Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II vaidmuo Kanadoje. Prisipažinsiu, sutrikau. Žinojau tik tiek, kad kanadiečiai aukščiausiu valdininku laiko ministrą pirmininką. Prezidento čia nėra, yra tik karalienė, kažkur, už Atlanto.
Kai europiečiai atrado Amerikos žemyną, prancūzai ir britai ėmė kolonizuoti dabartines Kanados žemes. Tuo metu Europoje vyko karai tarp Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos. Pastarajai pralaimėjus, jos kolonijos Amerikos žemyne atiteko britams. 1867 m. liepos 1 d. Kanada tapo savarankiška Anglijos dominija.
Istorinis santykis su Anglija
Oficialus valstybės vadovas yra karalienė, tačiau šalies valdyme ji beveik nedalyvauja. Visi kiti karališkosios šeimos nariai neturi jokių teisių ir galių. Kanadiečiai per rinkimus iš politinių partijų atstovų suformuoja parlamentą, o ministrą pirmininką turi patvirtinti karalienė. Pastaroji turi savo atstovą šalyje – generalgubernatorių, kurį pasiūlo ministras pirmininkas. Generalgubernatoriaus vaidmuo šalyje menkas, daugiau reprezentacinis, simbolinis.
 |
| Jaunimo kelionių nuotr./Vankuveryje |
Vis dėlto karalienė aplanko Kanadą kas keletą metų, stengiasi susitikti su kuo daugiau valdininkų. Jos atvaizdas puikuojasi ant monetų, daugelyje provincijų išlikę Britanijos pėdsakų: vėliavos, herbai, gatvių, parkų pavadinimai.
Paklausinėjau vietinių, visi atsakė, kad karalienės vaidmuo čia reprezentacinis. Daugelis mano, jog ji apskritai neturi čia jokių galių, kad santykis su Anglija tėra istorinis.
Painiava su kalbomis
Grįžtant prie Kanados istorijos, daugelis mano, kad valstybė tarsi dvilypė – angliška ir prancūziška; kad visi piliečiai žino šias dvi kalbas arba bent jau kartu susimaišiusios gyvena angliškai ir prancūziškai šnekančios tautos. Taip pat maniau ir aš, prieš atvykdama į šią šalį. Realybė kiek kitokia, ypač jeigu gyveni toliau nuo prancūziška tituluojamos Kvebeko (angl. Quebec) provincijos (rytinė pakrantė).
 |
| Jaunimo kelionių nuotr./Prancūziška reklama |
Visus metus didžiąją laiko dalį praleidau Vankuveryje ir jo apylinkėse, vakarinėje šalies dalyje. Kadangi prancūzų kalba paskelbta lygiaverte anglų kalbai, visur rasi antraštes, paaiškinimus dviem kalbomis, tačiau gatvėse retai išgirsi kalbant prancūziškai. Ir retas kanadietis, užaugęs arčiau vakarinės pakrantės, apskritai moka šią kalbą, nors mokyklose visi turi galimybę ją mokytis. Nors, manau, norint dirbti valstybinėse įstaigose reikalaujama mokėti abi kalbas. Visur kitur labiau praverstų kinų… dėl sparčiai didėjančios jų populiacijos.
Kvebeko provincijoje prancūzai nuožmūs. Iki šiol daugelis nori atsiskirti nuo Kanados, sukurti atskirą valstybę. Mat žmonės, gyvenantys toje provincijoje, jaučiasi šiek tiek izoliuoti. Taip, oficialiai Kanada yra dvikalbė šalis. Tik prancūziškai šnekantieji gyvena Kvebeko provincijoje, o angliškai – visur kitur. Šios provincijos žemės iki prancūzų ir anglų karo visą laiką buvo Prancūzijos kolonijos. Iki šiol ten gyvena 80 proc. prancūziškai kalbančių Kanados piliečių. Jie myli savo kalbą, tradicijas, kultūrą, stengiasi visa tai išsaugoti.
Likusi Kanados dalis yra angliška. O tolstant į vakarus darosi dar labiau angliška. Čia nesunkiai rasi žmonių, nemėgstančių prancūzų, laikančių juos įžūliais keistuoliais. Pasikapsčius istorijoje, taip pat nesudėtinga rasti Kvebeko provinciją diskriminuojančių faktų, įvairių nepagarbą išreiškiančių įvykių. Kai Kvebekas atiteko britams, jie pasijuto šeimininkais ir tikėjosi, kad prancūzakalbiai išnyks arba asimiliuosis. Tačiau taip nenutiko. Bent kol kas.
(Laukite tęsinio... )
