 |
| Jaunimo kelionių nuotr./Laura Kanadoje |
Atsimenu, kai išgirsdavau, apie žmones, kurie vyksta į tolimus kraštus, juose pagyventi, padirbėti, o paskui už uždirbtus pinigus dar ir pakeliauti, visada pagalvodavau: ak, kaip aš jiems pavydžiu! Kažkada, vieną dieną, savęs paklausiau – o kodėl aš negaliu važiuoti? Kas mane stabdo? Neturiu namų, vaikų ir kitų didelių įsipareigojimų. Esu visiškai laisva. Neradusi logiško atsakymo, kodėl ne, puoliau ruoštis savo didžiajam nuotykiui – kelionei į Kanadą.
Mano akys į Kanados žemyną žemėlapyje nukrypo dėl dviejų priežasčių – fantastiško grožio gamtos (o ypatingai – kalnų) ir galimybės lengvai gauti darbo vizą. Galimybė gauti tokią vizą atsirado visai neseniai – 2010 metais Kanados ir Lietuvos vyriausybės pasirašė sutartį, kurios dėka startavo puiki programa – „Darbas ir atostogos Kanadoje“. Ši programa suteikia 18-35 metų Lietuvos jaunuoliams galimybę keliauti, dirbti ir gyventi Kanadoje iki vienerių metų.
Pradžių pradžia Kanadoje
Taigi nutariau imti ir pasinaudoti tokia puikia galimybe. Leidimas išvykti į Kanadą man kainavo apie 1000 Lt. Į šią kainą įtrauktas konsulinis mokestis, pažymų išdavimo ir vertimo paslaugų mokesčiai bei privalomas sveikatos patikrinimas. Susitvarkiusi dokumentus, už 1100 Lt nusipirkau aviabilietą Vilnius-Londonas-Vankuveris, įsigijau privalomą sveikatos draudimą ir išvykau visiems metams už Atlanto paragauti kitokio gyvenimo skonio.
Vos tik atvykus į Vankuverį be galo džiaugiausi savo pasirinkimu – mane pasitiko nepaprastai jaukus, žalias miestas, urbanistinis lopinėlis, įsispraudęs tarp kalnų. Net kvapą užgniaužė vaikštant mieste, kuris primena didelį parką – tiek daug žalumos, apsuptos stiklinių dangoraižių.
 |
| Jaunimo kelionių nuotr./Vankuveris |
Nors širdis plakė troškimu kuo greičiau pamatyti kuo daugiau, tačiau žinojau, kad mane varžo mano finansinės galimybės ir pirmiausia turiu susirasti darbą. Darbo paieška dar prieš išvykstant mane baugino, tačiau mano didžiam nustebimui ir džiaugsmui aš jį susiradau per 3 dienas. Esu įsitikinusi, kad sėkmė tikrai šypsosi drąsiems!
Kokia ji, ta Kanada?
Šioje šalyje dirbau, keliavau ir tiesiog smagiai leidau laiką visus metus. Per tą laiką supratau, kiek mažai težinojau apie šią šalį! Tiesą sakant, viskas, ką žinojau apie Kanadą prieš išvykdama, buvo tai, jog tai šalis, besiribojanti su JAV šiaurine siena, ir kad ten gyvena grizliai, kurie kartais sudrasko žmones. Tiesa, dar „google vaizduose“ buvau mačiusi keletą šabloninių nuotraukų – kalnų ežerus, rudens nuspalvintus klevus kalnų papėdėse. Atrodo, tuo mano žinios ir apsiribojo.
 |
| Jaunimo kelionių nuotr./Kanados kraštovaizdis |
Nežinojau, kad Kanada yra slidininkų rojus, kur beveik šešis mėnesius galiu mėgautis kalnų teikiamais malonumais. Nežinojau, kad kelionėms galiu susitaupyti net ir neardama 12 val. per dieną. Nebuvau sutikusi tokios tautos, kuri taip puoselėtų ir mylėtų savo miestą, kaip tai daro vankuveriečiai. Be to, Kanada, kaip ir JAV, yra milžiniškas tautų katilas. Kartais atrodydavo, kad tikrą kanadietį gana sunku sutikti – visur pilna atvykėlių, laimės ir geresnio gyvenimo ieškotojų. Gal todėl ir nesijaučiau visiškai svetima, nebuvau ateivis iš Europos. Visą laiką mane supo draugiški, malonūs ir paslaugūs žmonės, kurie nekreipė dėmesio į tai, kad mano anglų kalba nėra tobula ir aš kalbu su ryškiu rytų europiečio akcentu – atvykėlės statuso išdaviku.
 |
| Jaunimo kelionių nuotr./Kanada |
Lietuvių čia mažai ir daugelis vietinių gyventojų net nežino, kur yra ta Lietuva. Su malonumu imdavau papasakoti apie savo šalį, o kai paklausdavo, ką čia veikiu, atsakydavau, kad tiesiog ieškau nuotykių. Žmonės dažnai nustebdavo, išgirdę mano tokį atsakymą, pagirdavo už drąsą – juk ne kiekvienas taip išdrįstų mesti darbą, įprastą rutiną ir iškeliauti į nepažįstamą šalį už dešimties tūkstančių kilometrų.
Nors gyvenau Vankuveryje, mano Kanada neapsiribojo vien šiuo miestu – stengiausi kuo daugiau pamatyti. Kelionės Kanadoje buvo kažkas nenusakomo, nepaprasto ir tai, ko nepamiršiu visą gyvenimą. Kvapą gniaužiantys kalnų keliai, dangaus mėlynumo ežerai kalnuose, sutikti grizliai pakelėse, žavūs maži miesteliai Kanados gilumoje – viskas, ką prieš tai mačiau „google vaizduose“, gyvai atsivėrė prieš mano akis. Keliaudama vis klausdavau savęs: nejaugi aš tikrai čia?
 |
| Jaunimo kelionių nuotr./Vienas Kanados simbolių grizlis |
Juk sienų nėra!
Man Jaunimo kelionės yra ne tik mano darbas, bet ir gyvenimo filosofija. Kai pasiklausau savo tėvų pasakojimų, kad anais laikais pasaulio pažinimą ribojo Sovietų Sąjungos siena, suprantu, kad dabar esu laisva, esu pasaulio pilietė ir kada gi dar, jei ne dabar, man reikėtų leistis į dideles keliones, krautis savo žinių bagažą ir plėsti savo akiratį. Juk sakoma, kad pasaulis yra knyga, ir tie, kurie nekeliauja, skaito tik vieną jos puslapį. O iš kelionių niekada negrįžti toks pat – grįžti geresnis, pilnesnis ir atviresnis pasauliui.
 |
| Jaunimo kelionių nuotr./Laura |
Grįžusi į savo mylimą Vilnių, parsivežiau Kanadą savo širdyje ir stojau už Jaunimo kelionių vairo. Šiais metais padedu net 70-čiai jaunuolių, norinčių išvykti į Kanadą. Juk pasaulis iš ties yra be sienų. Sienos yra mūsų galvoje ir tik mes patys jas galime sugriauti.
