 |
| Martynas |
„Šis žygis įdomus tuo, jog nėra organizuojami jokie pernakvojimai, sodybos ar maisto tiekimai. Žygeiviai viską nešasi su savimi – tiek pastogę, tiek maistą bei kitus būtinus daiktus. Nėra iš anksto suplanuoto maršruto, bus einama su žemėlapiu ir kompasu tiesiausiu maršrutu, keliai vingiuos, o mes eisim kiaurai miškus“, – prieš kelionę laiške „15min“ redakcijai skelbėsi entuziastas.
Žygis buvo suplanuotas Martynui svarbia proga – Londone jis gavo bakalauro diplomą. „Išsiilgęs Lietuvos nusprendžiau kažką gero, įdomaus nuveikti. Gimė idėja Lietuvą pereiti“, – „15min“ dabar pasakoja vaikinas.
Liepos 6 dieną ryčiausiame Lietuvos taške, Vosiūnų gyvenvietėje, Martynas pradėjo kelionę. Buvo numatyta per dieną nueiti apie 30 km ir liepos 20-ąją pasiekti Palangą.
Prie Martyno paskutinę akimirką iš smalsumo prisijungė du vaikinai ir mergina, tačiau jie neplanavo nueiti viso kelio.
Iš pradžių keliautojai ėjo palei pasienį, vėliau – kaip įmanoma tiesiau – per Aukštaitijos nacionalinį parką. Giliai į mišką jie buvo įlindę tik vienąkart, nes bijojo, kad pasiklys arba pritrūks geriamojo vandens.
Keliautojai nakvojo palapinėse. Martyno palapinė, kaip paaiškėjo, buvo nieko verta. Paskutinę naktį užėjus audrai vaikinas miegojo baloje.
Martynas pripažįsta, kad tinkamai šiam žygiui nepasiruošė. Jo kuprinė buvo per sunki – svėrė 18 kg, nes į ją įsidėjo visko: nuo palapinės iki kirvio, kad galėtų išgyventi gamtoje.
Kita bėda – jaunuoliai žygį pradėjo per karščius. Tris dienas temperatūra viršijo 30 laipsnių šilumos. Buvo labai sunku eiti, todėl keliautojai stengėsi dažniau maudytis vandens telkiniuose, stodavo 4–5 kartus per dieną pas žmones ir pildavosi iš šulinių į dvilitrinius butelius vandens – taip jautėsi ištroškę.
Batai taip nutrynė pėdas, kad neliko sveikos vietos, kiekvienas žingsnis tapo labai skausmingas.
Dar viena problema buvo nepatogi Martyno avalynė. Batai taip nutrynė pėdas, kad neliko sveikos vietos, kiekvienas žingsnis tapo labai skausmingas.
Martyno pakeleiviai po 2–3 dienų nutraukė žygį, ir vaikinas liko vienas. Neilgai tvėrė ir jis. Martynas nebežino, kiek laiko truko jo kelionė – 5 ar 6 dienas. Jo manymu, nuėjo apie 100 km. Turint omeny planą nueiti per dieną po 30 km, akivaizdu, kad jo neįvykdė bent trečdaliu.
Kelionė per Lietuvą buvo baigta Utenoje. Vaikinas turėjo keliasdešimt litų, tad nusipirko bilietą ir namo į Kauną grįžo autobusu.
Per kelias dienas jis numetė 5 kilogramus, nors badauti neteko. Taip įvyko dėl skysčių trūkumo ir didelio fizinio krūvio. „Kilogramai atsistatė per kitas penkias dienas, grįžus namo. Čia taip pat, kaip moterys laikosi dietų – numeta svorio ir jis grįžta iškart“, – juokiasi Martynas.
Vaikinas ketina kada nors pratęsti šį žygį, tik etapais – vienu ypu pereiti skersai Lietuvą jaunuoliui pasirodė per sunku.
