„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

JAV lėktuvuose sparčiai daugėja miniatiūrinių arklių, kiaulių, šeškų ir žiurkėnų – kas vyksta?

Ginčai dėl geriausio žmogaus draugo titulo trunka ne vieną amžių. Dabar ginčai pakilo į naują lygį.
Miniatiūrinis arklys lėktuve
Miniatiūrinis arklys lėktuve / Instagram/Flirty The Mini Service Horse

Praėjusį mėnesį JAV Transporto ministerija patikslino keleivių pervežimo vidiniais reisais politiką. Rugpjūčio 8 dieną publikuotame žinybos pranešime skelbiama, kad keleiviams leidžiama nemokamai su savimi imti miniatiūrinius arklius, nes jie priskiriami gyvūnams-padėjėjams, kurie būtini savo šeimininko emociniam ar fiziniam palaikymui. Po to socialinių tinklų naudotojai pradėjo publikuoti drauge su žmonėmis skrendančių miniatiūrinių arklių fotografijas ir vaizdo klipus.

Per pastaruosius dvejus metus įvairiausių gyvūnų pasirodymas lėktuvų salonuose atkreipė ir keleivių ir vežėjų dėmesį. „United Airlines“ pernai paskelbė, kad nuo 2016 metų kompanijos salonuose pervežamų gyvūnų skaičius išaugo 75%, o Amerikos aviacijos kompanijų asociacijos „Airlines for America“ duomenimis, vidutiniškai šis skaičius išaugo 57%. Organizacijos skaičiavimais, pernai apie milijoną keleivių į lėktuvą su savimi emociniam palaikymui ėmė augintinius, dabar tokio statuso gyvūnai sudaro 73% visų oro transportu pervežamų tarnybinių keturkojų. Asociacija prognozuoja, kad jeigu tendencija tokiais tempais vystysis ir toliau, per kitus penkerius metus tokių žmogaus „padėjėjų“ padaugės dar 150%.

Nors miniatiūrinis arklys lėktuve gal ir mielas vaizdelis, naujoji tendencija sukelia daugybę problemų. „Airlines for America“ teigimu, daugelis keleivių tiesiog piktnaudžiauja įstatymu – numylėtinį į saloną ima tiesiog šiaip, be taisyklėse aptariamos būtinybės. Tais atvejais gyvūnai nebūna specialiai parengti, o neatsakingas jų šeimininkų elgesys visiems kitiems kelia nepatogumus, skandalus, traumas ir vis naujus apribojimus aviacijos kompanijų politikoje.

Kas vyksta?

Nors gamta nusprendė kitaip, kiaulės gali skraidyti. Ar bent jau tai leidžia JAV nuo 1986 metų veikiantis Aviacijos pervežimų aktas. Ši teisinė norma draudžia diskriminuoti neįgalius keleivius – tad, jeigu žmogui būtinas jį lydintis gyvūnas, aviacijos kompanija negali uždrausti jam eiti į saloną ar reikalauti už jį papildomo užmokesčio. O štai už augintinį, kurį nutarėte pasiimti kelionėn, reikia mokėti $250 rinkliavą, o į nedidelę rankinę netelpantis gyvūnas turės skristi bagažo skyriuje.

Tačiau pastaruoju metu kelionių su kompanionu teise besinaudojančių amerikiečių ėmė daugėti eksponentiškai. Jei anksčiau emocinio palaikymo gyvūnais dažniausiai būdavo katės ir šunys, tai dabar ši kategorija darosi vis margesnė – miniatiūriniai arkliai ir kiaulės, šeškai ir žiurkėnai, kengūros, žąsys ir kalakutai, driežai ir gyvatės, vėžliai ir oposumai, papūgos ir povai.

Nustatyti, ar vežamas gyvūnas būtinas emociniam šeimininko palaikymui, privalo vežėjas. Bendras apibūdinamas gan nekonkretus – tai gyvūnas-kompanionas, kuris, gydytojo požiūriu, teigiamai veikia psichologinių sutrikimų turintį žmogų. Kitaip nei tarnybinių gyvūnų, pavyzdžiui, šunų-vedlių atveju, gyvūno-kompaniono būtinybę nustatyti sudėtinga – jo „efektas“ gali pasireikšti taip, kad šalia jo kenčiantis nuo potrauminio streso sindromo (PTSS) ar nerimo žmogus jaučiasi ramiau ir saugiau, tačiau tai – labai subjektyvu.

 The Jet Set TV nuotr./Povas oro uoste
The Jet Set TV nuotr./Povas oro uoste

Kodėl jų taip padaugėjo?

Nors sąvoka „emocinio palaikymo gyvūnas“ (angl. emotional support animal, ESA) ir įstatymai, ginantys psichologinių problemų turinčius žmones, JAV egzistuoja jau ne vieną dešimtmetį, daugeliui vis dar sunku patikėti, kad antis ar triušis gali palengvinti normalų žmogaus gyvenimą visuomenėje. Bet ne vien tai.

Žmonėms, turintiems psichologinių problemų ar neįgaliesiems, karo veteranams, patyrusiems smurtą ar traumuojantį įvykį, gydytojai iš tiesų rekomenduoja susirasti gyvūną kompanioną. Tačiau daugelis paprasčiausiai internete nusiperka pažymą, kad jiems būtinas gyvūnas emociniam palaikymui, kad galėtų nesiskirti su augintiniu skrydžio metu ir nereikėtų mokėti už jo pervežimą.

Jei tarnybiniai šunys ilgai treniruojami ir rengiami įvairiausioms stresinėms situacijoms, tai „palaikytojai“ niekaip neruošiami.

Apie savo šeimininkams palaikymą teikiančių augintinių gausėjimą galima spręsti tik netiesiogiai. Štai, pavyzdžiui, „The New York Times“ rašo, kad tarnybiniams keturkojams amuniciją parduodančioje komercinėje kompanijoje, Nacionaliniame tarnybinių gyvūnų registre (National Service Animal Registry), 2011 metais buvo užregistruota 2400 gyvūnų (tiek tarnybinių, tiek emocinio palaikymo). Dabar jų maždaug 200 tūkstančių.

Kokios bėdos?

Uždaroje lėktuvo salono erdvėje atsidūrę gyvūnai gali pradėti nervintis, išsigąsti neįprastos aplinkos, neadekvačiai reaguoti į aplinkinius žmones, agresyviai elgtis. Jei tarnybiniai šunys ilgai treniruojami ir rengiami įvairiausioms stresinėms situacijoms, tai „palaikytojai“ niekaip neruošiami. „Delta Air Lines“ teigimu, 2016–2017 metais kompanija užregistravo 84% daugiau incidentų, susijusių su kompanionais gyvūnais. 2018 metais atlikta apklausa parodė, kad 61% skrydžio palydovų buvo kilę problemų dėl šių gyvūnų.

Viso to pasekmės apverktinos. Vežėjai teigia, kad emocinio palaikymo kompanionai neretai ne tik užima sėdimas vietas, užuot buvę prie šeimininko kojų, bet ir gamtinius reikalus atlieka tiesiog salone. Pernai kompanijos „Delta“ keleivis, skrisdamas iš Atlantos į Majamį, ne iš karto pastebėjęs ankstesniu reisu skridusio keturkojo paliktą kvapo šaltinį, dalį kelio prasėdėjo ant šuns išmatų. „Delta“ kompanijai kaip kompensaciją teko grąžinti bilieto kainą ir padovanoti 50 tūkstančių mylių.

123rf.com nuotr./Atostogos su augintiniu
123rf.com nuotr./Atostogos su augintiniu

Be to, gyvūnai gali greta sėdintiems sukelti alergiją ar sužaloti fiziškai. 2017 metų birželį tos pačios „Delta“ keleivis, sėdėjęs prie lango, atsidūrė greta 20 kilogramų pitbulio, skridusio ant šeimininko kelių. Užuot emociškai palaikęs šeimininką, šuo užpuolė kaimyną ir kelis kartus įkando jam į veidą. Vyrui prireikė 28 siūlių, o randai ant veido ko gero liks visam gyvenimui.

2017 metais kitas pitbulis apkandžiojo 5 metų amžiaus mergaitę, sužeidė jai lūpą, ašarų lataką ir sukėlė kitas traumas. Jos tėvai gyvūno augintoją ir oro uosto valdytoją padavė į teismą, reikalaudami $1 mln. kompensacijos. Pernai vasarį kitas emocinio palaikymo šuo įkando į veidą 6–7 metų mergaitei, po nusileidimo priėjusiai prie gyvūno. Tada žala apsiribojo tik įbrėžimu ant vaiko kaktos, o šuns šeimininkas pašalintas iš reiso.

Reikalų nepalengvina ir tai, kad žmonės vis dažniau į lėktuvus stengiasi atsivesti ne tik įprastus naminius šunis ir kates, bet ir kitus gyvūnus ir paukščius, taip pat ir egzotinius. Pernai sausį „United Airlines“ atsisakė skraidinti moterį, atsivedusią povą Deksterį ir tvirtinusią, kad jis ją palaiko (ir reikalavusią jam atskiros sėdimos vietos). Po kelių mėnesių žiniasklaidoje išgarsėjo voverė-kompanionė, kuriai irgi buvo uždrausta lipti į lėktuvą. O štai specialiomis apsaugomis apautai, petnešomis ir sauskelnėmis aprūpintai ančiai Daniel Turducken Stinkerbutt pavyko dalyvauti kelionėje su šeimininke, kenčiančia nuo PTSS.

 The Jet Set TV nuotr./Povas oro uoste
The Jet Set TV nuotr./Povas oro uoste

Ką daryti?

Kiekvienas naujas incidentas su emocinės pagalbos gyvūnais pakursto diskusijas apie jų būtinybę būti salone ir kaip atskirti žmonių su negalia nediskriminavimą ir kitų keleivių saugumą. Tuo pat metu ginčijamasi, kas kaltas dėl šių incidentų – aviacijos kompanijos, įleidusios gyvūnus į saloną, šeimininkai, panorę leistis kelionėn su neprognozuojamu gyvūnu, salono kaimynai, ar vaikui svetimą augintinį liesti leidę tėvai.

Ši problema aktuali ne tik lėktuvams – žmonės įvairiausius augintinius pradėjo vestis visur, nuo restoranų ir parduotuvių iki nuomojamų butų. Daugelis būstų savininkų ir valdytojų laužo galvas, kaip pasipriešinti kitiems klientams nemalonumų galinčių sukelti ir turtą sugadinti žvėrių antplūdžiui. „Matėme visko, nuo reptilijų iki vabzdžių, – sako Floridos nuomotojų asociacijos vadovė Amanda Gill. – Žmonių teisių mes, savaime suprantama, nenorime pažeisti, tačiau tai darosi sunku, gaunant tiek nepagrįstų reikalavimų [išnuomoti butą žmogui, laikančiam gyvūną]. Visi sutaria, kad ši problema dabar didėja.“

Dėl to daugiau nei tuzine valstijų atsirado įstatymų pakeitimų. Jutoje melas, kad augintinis būtinas emociniam palaikymui, tapo nusikaltimu. Oklahomoje parduotuvių ir restoranų valdytojai „palaikančiųjų“ gyvūnų gali neleisti vidun. Virdžinijoje neteisėtomis paskelbtos interneto svetainės, kuriose be tinkamos gydytojo konsultacijos šeimininkams išduodami sertifikatai.

„Delta“ uždraudė salone vežti pitbulius ir „raguotus, turinčius straublį ar kanopas gyvūnus“.

Tuo metu aviacijos kompanijos reisuose ima taikyti vis naujus apribojimus. Po nutikimo su povu, „United Airlines“ pakeitė emocinio palaikymo gyvūnų politiką: nuo 2018 metų kovo 1-osios šeimininkai, norintys skristi su savo numylėtiniais, privalės pateikti dokumentą, liudijantį to būtinybę, sertifikatą apie skiepus ir apie kompaniono parengimo lygį. Tokių pat priemonių ėmėsi „Delta“, dar uždraudusi salone vežti pitbulius ir „raguotus, turinčius straublį ar kanopas gyvūnus“.

Abi šios kompanijos, taip pat ir „American Airlines“, reikalauja, kad keleiviai apie gyvūną perspėtų bent prieš 48 valandas iki reiso ir pateiktų gydytojo pažymą, patvirtinančią, kad jo šeimininkas turi atitinkamų sveikatos problemų. Šių metų rugpjūtį JAV Transporto ministerija šias priemones pripažino teisėtomis, patikslindama, kad pažymos ir dokumentai padės vežėjams įvertinti, ar gyvūnas kelia grėsmę aplinkiniams.

Taip pat žinyba gyvūnų savininkams palieka manevro laisvę. Transporto ministerijos „galutiniame pareiškime“ nurodoma, kokius gyvūnus aviacijos kompanijos tikrai gali ramiai išvyti iš lėktuvo (gyvates, kitus roplius, šeškus, graužikus ir vorus) ir kokius privalo įleisti (šunis, kates ir miniatiūrinius arklius). Tačiau tiesiogiai nenurodytų gyvūnų klausimai turi būti sprendžiami individualiai, taigi, naujienų apie skraidančias kiaules, pingvinus ir kengūras dar išvysime.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs