Šis pavadinimas žymiausias Indijos kelionių industrijos kataloguose. Grįžus iš kelionės dažniausias klausimas buvo „ar Tadž Mahalą matei?“
Labiausiai turistų lankomas objektas
Atvykus, nustebino tai, kad tie turistai visai ne užsieniečiai. Būriai vietinių uniformuotų moksleivių ir studentų džiugina akį britų palikimu – spalvingomis uniformomis su herbinėmis emblemomis. Eilė prie kultinio objekto vartų milžiniška.
Užsieniečiams, susimokėjusiems tiek, kiek parašyta (vietiniams kaina kita), priklauso gidas, buteliukas mineralinio vandens ir svarbiausia įėjimas be eilės. Prie įėjimo, kaip ir visur „zvimbiantys vartai“ ir „gyvoji pasigrabaliojimo patikra“. Įdomiausia, kad tikrintojų visuose objektuose be skaičiaus daug. Ten, kur Rusijoje mus gali nustebint apsauginis (pas mus mažose parduotuvėlėse „Security“ bičų nėra), Indijoje rasite penkis. Visi turi ką veikti.
Žinomiausia Tadž Mahalo vieta yra balto marmuro mauzoliejus. Jį imperatorius pastatė mylimos žmonos garbei, kuri šachui pagimdė aštuonis sūnus ir šešias dukteris. Pagimdžiusi keturioliktą vaiką, ji mirė. Sielvarto prislėgtas imperatorius nusprendė pastatyti dar niekur neregėto grožio statinį. Tuomet jis pasamdė architektus, inžinierius ir skulptorius. Tūkstančiai darbininkų dvidešimt dvejus metus statė šį pastatą. Pastatė…
Ką galima pasakyti. Gražu. Statinių pasaulyje daug, visi savaip nuostabūs. Tadž Mahalas pavergia gamybiniu kruopštumu. Taip sudėlioti akmenukų ornamentus tikrai reikia ir kantrybės ir laiko. Virtuozines dėliones galima stebėti aplinkinėse parduotuvėlėse. Verslininkai parduoda visas galimas marmuro-brangakmenių variacijas-dėžutes, lėkštutes, paveiksliukus.
Reikia aplankyti šį stebuklą, reikia.
Agra didelis miestas, su gausybe turistų pamėgtų vietų. Jame galima praleisti keletą dienų (kokias dvi). Mūsų vairuotojiškas turistavimo planas nesutampa su nuodugniu visų populiariausių objektų lankymu. Reikia judėti toliau į pietus.
Važiuojame neįtikėtinai lėtai…
