Praėjusi savaitė Bordo regioną lepino net 27–32 laipsnių karščiu, tačiau nuo pirmadienio orai atvėso. Planuojama, kad vynuogių skynimas, dažname vynininkystės ūkyje vis dar atliekamas rankomis, prasidės spalio 7–10 dienomis.
Vynuogių kokybę lemia trys pagrindiniai elementai: rūšis, dirvožemis ir klimatas, o vyno kokybė labiausiai priklauso būtent nuo vynuogių, todėl vynuogynų specialistai laukus kruopščiai apžiūri kasdien.
Vynininkystės ūkiuose, vadinamuose château, viskas paruošta, todėl, kilus nors menkam įtarimui dėl permainingų orų keliamos grėsmės derliui, darbymetis būtų skelbiamas nedelsiant.
Jei pasiseks, iš vieną vynmedį aplipusių uogų kekių pavyks išspausti butelį vyno.
 |
| „Žmonės“/Mariaus Žičiaus nuotr./„Château Magnol“ vynuogynas. |
Svečiai iš penkių kontinentų
Bordo regiono vynas gaminamas, maišant kelių vynuogių veislių vynus. Galutinis mišinys, vadinamas klaretu, įgauna geriausias kiekvienos vynuogių veislės savybes: aromatų įvairovę ir intensyvumą, geros dermės pojūtį burnoje.
„Bordo vynai, ypač raudoni, yra stiprūs ir klampūs, todėl jie vartojami su maistu – prancūzai vyną geria valgydami“, – svečiams iš Lietuvos paaiškina vyno ūkio „Château Magnol“, 130 pasaulio šalių aprūpinančio „Barton & Guestier“ (B&G) vynais, vadybininkė ir vyno degustavimo mokytoja Solange Galan.
Vynų mokykloje kiekvieną savaitę S.Galan priima vis naujus svečius: B&G vynų platintojus, pardavėjus ir vartotojus iš viso pasaulio nuo Pietų Amerikos iki Azijos.
 |
| Žmonės.lt/Mariaus Žičiaus nuotr./Vynų mokykloje kiekvieną savaitę S.Galan priima vis naujus svečius. |
Monique – tikroji pilies šeimininkė?
Iš viso „Château Magnol“ dvare kasmet apsilanko apie 500–600 žmonių, tarp jų neretai pasitaiko ir prancūzų kulinarijos paslaptis norinčių įminti virtuvės šefų. Patirties ir žinių jie semiasi iš jau 26 metus pilies virtuvėje dirbančio Frédérico Prouvoyeur – virtuoziško padažų meistro, prie kiekvieno savo paruošto patiekalo talentingai priderinančio vyną.
„Didžioji Frédérico karjeros dalis klostosi pas mus“, – simpatijos ištikimam pagalbininkui neslepia S.Galan.
 |
| „Žmonės“/Mariaus Žičiaus nuotr./Frédéricas Prouvoyeur – virtuoziškas padažų meistras. |
64 metų Monique talkina, puošiant ir serviruojant stalą bei aptarnaujant svečius. Kukli, švelniai besišypsanti ir labai dėmesinga prancūzė išsyk pelno „Château Magnol“ lankytojų prielankumą.
Pilies siela – po trumpos pažinties moterį apibūdina svečiai ir nesuklysta, mat Monique – ne tik pilies darbuotoja, bet ir vienintelė nuolatinė gyventoja, budrioji jos akis.
„Kas iš pilies svečių triukšmingiausi?“ – per vakarienę nuskamba pilies visažinei adresuotas klausimas.
„Paslaptis“ – pilstydama į taures vyną diskretiškai tarsteli Monique. Jos tonas ramus, tačiau užtikrintas, suprask, jokių intrigų ar paskalų iš manęs neišpešite.
 |
| „Žmonės“/Mariaus Žičiaus nuotr./„Château Magnol“ šiandien visame pasaulyje žinoma kaip B&G vynų širdis. |
Įkūrėjas pilyje nesilankė
„Château Magnol“ šiandien visame pasaulyje žinoma kaip B&G vynų širdis. XVIII amžiaus pradžioje iškilusioje pilyje veikia kompanijos B&G būstinė, kurioje dirba 40 žmonių komanda, vynų mokykla ir jaukūs svečių namai, kuriuose 1981 metais nakvojo net JAV prezidentas Richardas Nixonas.
 |
| „Château Magnol“ viešėjo ir JAV prezidentas Richardas Nixonas (pirmas iš dešinės). |
Be to, pilyje yra viešėjęs Kanados premjeras Pierre Elliott Trudeau, prancūzų filosofas Charles de Montesquieu.
Tačiau vyno imperijos „Barton & Guestier“ įkūrėjas Thomas Bartonas, kurio portretas puošia vieno pilies kambario sieną, čia niekada nėra net kojos įkėlęs.
 |
| „Žmonės“/Mariaus Žičiaus nuotr./Vyno imperijos „Barton & Guestier“ įkūrėjas Thomas Bartonas, kurio portretas puošia vieno pilies kambario sieną, čia niekada nėra net kojos įkėlęs. |
Trisdešimtmetis T.Bartonas iš gimtosios Airijos į Bordo emigravo XVIII amžiaus pradžioje. Vynus iš Bordo eksportavusią laivybos kompaniją, išgarsinusią jį visame pasaulyje ir pelniusią pripažinimą, vyras įsteigė 1725 metais.
1802 metais T.Bartono anūkas ir paveldėtojas Hugh Bartonas susijungė su prancūzų pirkliu Danieliu Guestier ir įkūrė B&G, kuri iki šiol yra seniausia Bordo vyno prekiautoja.
Tačiau „Château Magnol“, kaip vyno augintojos, istorija prasideda tik 1842 metais, kai patyręs agronomas Monsieur Delisse suvienijo vynuogynus, plytinčius aplink „Château du Dehez“.
B&G įsigijo „Château Magnol“ dvarą 1978 metais. „Pilies pavadinimas kildinamas arba iš vieno iš buvusių šeimininkų pavardės, arba manant, kad kadaise čia augo labai daug magnolijų“, – romantikos prieskonių į istoriją įberia S.Galan.
Tiesa, ji atkreipia dėmesį, kad pilis ne visuomet išgyveno aukso amžių. XX amžiaus pradžioje pilies statiniams trūko priežiūros, todėl jie smarkiai suiro. Maža to, II Pasaulinio karo metais apleistą dvarą okupavo vokiečiai. Prie šalia pilies iškasto bunkerio kulkos pakirto du britų jūrų pėstininkus.
Ar nuo tada „Château Magnol“ galima sutikti vaiduoklių? S.Galan neatsako – tik šypsosi.
 |
| „Žmonės“/Mariaus Žičiaus nuotr./Vyno taurės. |
Gera priemonė sujungti žmones
Bordo miesto vakaruose rymančią „Château Magnol“ pilį supa tik 25 hektarai vynuogynų, tačiau to visiškai pakanka dvaro, kaip vyno ūkio, aurai sukurti. Būtent čia gimsta „Chateau Magnol“ vynas, dvylika mėnesių brandinamas prancūziško ąžuolo statinėse.
Prancūziškas terminas château (pilis – liet.) vyno ūkiui suteikia kilmingo blizgesio. Nuo prašalaičių akių tokias pilis paprastai saugo tvirtas tvoros mūras su grakščiais vartais. Jiems atsivėrus patenki į išpuoselėtą pilies teritoriją su sodriai žalia žole, didžiuliais senais medžiais, gėlynais, fontanais, skulptūromis puoštomis alėjomis ir augalus prižiūrinčiais sodininkais.
 |
| „Žmonės“/Mariaus Žičiaus nuotr./Atsivėrus vartus patenki į išpuoselėtą pilies teritoriją su sodriai žalia žole, didžiuliais senais medžiais, gėlynais, fontanais. |
„Kaskart, kai atsivežu draugus parodyti „Château Magnol“, jie praranda amą – kaip čia gražu! Žinoma, aš suprantu, kad ši vieta yra nuostabi, tačiau pradirbusi čia penkiolika metų nebežvelgiu į ją taip, kaip jūs – ir tai liūdna“, – atsiduso S.Galan.
Tačiau moteris neslepia, kad jos darbas bičiuliams žadina baltą pavydą: „Ar galėjai įsivaizduoti, kad tau mokės už tai, kad pietautum ir ragautum vyną su klientais?“
„Iš tiesų šis darbas be galo žavus: kasdien susiduriu su skirtingų kultūrų žmonėmis iš viso pasaulio. Vynas – gera priemonė sujungti žmones“, – žavia prancūziška šypsena apdovanoja Solange.
 |
| „Žmonės“/Mariaus Žičiaus nuotr./Prancūzai vyną geria tik prie maisto. |
Vietoj deserto – vynuogių kekė
Nepaisant to, kad įvairių rūšių vynų prisiragauja darbe, vakarais, grįžusi namo, S.Galan atkemša butelį sau ir vyrui.
„Darbe aš išspjaunu“, – skubiai pasiteisina ir prasitaria apie savo vyno rūsį, kuriame 300 butelių iš viso pasaulio.
„Mano vyras irgi dievina vyną, bet nepriklauso vyno industrijai“, – atvirauja moteris.
Vis dėlto ji pabrėžia, kad vynas Prancūzijoje neatsiejamas nuo maisto. Savaitgaliais šeimos pietūs čia trunka apie dvi valandas. Tada neatsisakoma nei sūrio, nei deserto.
Ir kaip prancūzėms pavyksta išsaugoti dailias kūno formas? „Motina gamta mus apdovanojo“, – koketiškai atsako Solange kolegė ir netrukus nuodėmingai gundantį Frédérico Prouvoyeur desertą išmaino į kekę vynuogių.
 |
| „Žmonės“/Mariaus Žičiaus nuotr. |
Po kavos prie vyno nebegrįžta
Prancūzai dievina skanų maistą, tačiau neužmiršta ir to, kad tik sveikame kūne yra sveika siela. Todėl kelis kartus per savaitę, vidurdienį, net tada, kai svilina 32 laipsnių kaitra, būrelis B&G kolektyvo narių pietų pertrauką paskiria 7 kilometrų krosui aplink „Château Magnol“ vynuogynus.
„O aš mieliau šoku zumbą. Ar ji populiari ir Lietuvoje?“ – teiraujasi B&G rinkodaros specialistė Petra Frebault, meilės emigrantė iš Olandijos, į Bordo persikėlusi prieš 20 metų.
Aperityvas, viena kita taurė vyno, ištirpusi per daugiau nei dvi valandas trunkančią gurmanišką vakarienę, ir kalbos pasisuka apie „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ trilogiją.
Atspalviai, zumba – atrodo, temos tos pačios kaip Lietuvoje. Tik prancūzai labiau mėgaujasi tuo, ką daro. Ir po vakarienės išgėrę kavos prie vyno jau nebegrįžta.
