Lietuvoje „Joninės“ savo pavadinimą gavo XVI amžiuje, kai krikščionys vasaros saulėgrįžos, vidurvasario šventę susiejo su Jono Krikštytojo gimimo diena. Tokia pati „Joninių“ pavadinimo kilmė ir kitose krikščioniškose šalyse. Jonines švenčia likusios Baltijos, Šiaurės Europos šalys, Pietų Europa bei Pietų Amerika: Ispanija, Italija, Portugalija, Brazilija, Peru.
„Vasaros Kalėdos“, arba Ką suomiai veikia per Juhannus?
Būtinai užkuriama ir tradicinė suomiška pirtis – o kaipgi be jos! Tai yra antras dalykas (po laužo), kurį suomiai būtinai padaro kai kuriose šalies dalyse netgi nesutemstančią vasaros naktį.
Suomiai šią šventę anksčiau dedikuodavo dangaus, derliaus ir griaustinio dievui Ukko ir vadino Ukon juhla, tačiau šiandien labiau prigijęs „Joninių“
(Juhannuspaiva) pavadinimas. Suomijos sostinės Helsinkio saloje Seurasaari, kurioje įsikūręs lietuviškoms Rumšiškėms analogiškas kaimelis, Vidurvasario arba Joninių šventė švenčiama nuo 1954-ųjų. Šiemet suomiai Jonines minės birželio 23-ąją (įprastai šioje šalyje Joninių data kinta tarp birželio 19 ir 26 dienos). Tačiau saloje jau nuo 18 dienos vyksta renginiai, liaudiški šokiai ir koncertai, o nuo 19 dienos galima prisidėti prie šventės pagrindinio akcento – vidurvasario stulpo puošimo.
Helsinkyje jau dešimtmetį gyvenanti meksikietė Tania Lorena Islas Garcia, filmuojanti video blogą „My Suomi Finland“ pastebi, kad Juhannus šventės metu Helsinkis gan ištuštėja, nes dauguma suomių vyksta į trobeles giliai miškuose. Per Juhannus būtina susitikti su savo šeima ir draugais, pasiruošti vaišių stalą. Per šią šventę vietiniai gausiai valgo ir dar gausiau vartoja alkoholio. Taniai Lorenai ši šventė atrodo kaip „vasaros Kalėdos“.
Dažniausiai tokiu metų laiku Suomijoje jau ištraukiami griliai, per Jonines valgomos lauže keptos bulvės su grietinės padažu ir silkė, rūkyta žuvis, lašiša, o desertui – blyneliai su šviežiomis braškėmis ir plakta grietinėle.
Pirtis – būtina ir per Jonines
Lietuviai per Jonines plukdo vainikus, o Seurasaari saloje šventė šiemet prasidės sėlių plukdytojų pasirodymu. Ant rąstinių plaustų plūduriuoja uždegti laužai
Kiek paprastesnis būdas: surinkti pievoje septynių skirtingų rūšių žolynus ir prieš užmiegant šią puokštelę padėti po pagalve. Tuomet sapne mergina išvys savo būsimą jaunikį.
(suomiškai vadinami „tokko“) ir apskritai jų degama daug ir itin masyvių. Tikima, kad laužo liepsnos atbaido raganas ir kitas piktas dvasias, taip pat užtikrina gerą vasaros derlių. Taip pat manoma, kad įvairiausios dvasios, elfai, raganos ir kiti tvariniai šią „benaktę naktį“ klajoja po žmonių pasaulį ir arba vilioja juos blogiems darbams, arba leidžia pamatyti savo ateitį.
Seurasaari saloje pagrindinėje aikštėje visuomet iškeliamas gėlėmis puoštas vidurvasario stulpas ir aplink jį šokami tautiniai šokiai. Kiek atokiau vietines tradicijas išmanantys suomiai moko liaudiškų žaidimų. Vakarėjančiai salai užmigti neleidžia pučiami medžio tošies ragai, skambanti liaudiška muzika ir aktyvūs šokiai.
Neblėstančios ir niekada neužmirštamos Vidurvasario nakties tradicijos – tai lėlių teatro pasirodymas vaikams bei pasivažinėjimas aplink salą arklių traukiamais vežimaičiais.
Būtinai užkuriama ir tradicinė suomiška pirtis – o kaipgi be jos! Tai yra antras dalykas (po laužo), kurį suomiai būtinai padaro kai kuriose šalies dalyse netgi nesutemstančią vasaros naktį. Saunos metu būtina apšilti tada, paprašyti, kad kas pavanotų beržų šakelių vanta ir tada jau nerti į arčiausiai esantį vandens telkinį.
Įvairūs įėjimai ir praėjimai (durys ir Seurasaari medinio tilto kolonos) puošiami mažais berželiais.
Suomiški burtai – smagu, bet būsimo vyro taip ir nesusapnavo
Beje, kadangi suomiai tąnakt nepasitenkina vienu laužu, o užkuria jų kuo daugiau, įspūdingas vaizdas yra vakarėjant užsisakyti ekskursiją laivu ir grožėtis liepsnojančiomis Helsinkio pakrantėmis.
Be to, magišką naktį senojoje Karuna bažnyčioje sutuokiama iš daugelio norinčių atrinkta viena laiminga pora. Suomijoje šią naktį taip pat įprasta burti, prašyti mistinių būtybių vaisingumo, gero vyro ar geros žmonos.
Įvairiuose šaltiniuose aprašomi tokie pagrindiniai Juhannus nakties burtai:
- Mergina šią naktį turi visiškai nuoga nueiti iki šaltinio, pasilenkti virš vandens ir tuomet jame išvys savo būsimo vyro atvaizdą
- Kiek paprastesnis būdas: surinkti pievoje septynių skirtingų rūšių žolynus ir prieš užmiegant šią puokštelę padėti po pagalve. Tuomet sapne mergina išvys savo būsimą jaunikį
Vis tik meksikietė Tania Lorena kritikuoja šį burtą – savo bloge ji tikina, kad metų metus miegodavo su žolelėmis po pagalve ir visas rezultatas – atsibusti su žolėmis, prilipusiomis prie žando. Jokio vyro. Net sapnuose.
Suomiškų atostogų galima tik pavydėti
Beje, dar vienas faktas, nuo kurio suima baltas pavydas: suomiai nuo vidurvasario dažniausiai masiška išeina atostogų, kurios trunka apie keturias savaites! Vietiniai mėgsta nuklysti į namelius, įkurdintus miškuose ant jūros kranto ir ten ilsėtis, gėrėtis gamta bei kaitintis saunose.
Meksikietės Tanios Lorenos teigimu, po šios šventės Helsinkis kai kuriomis dienomis atrodo it miręs miestas, dalis parduotuvių nedirba, o ištuštėjusiomis gatvėmis klaidžioja užsienio turistai su nuostabos išraiškomis veide.
Taigi du būdai švęsti Juhannus Suomijoje – arba gaudyti autobusą (ar keltą) vežantį tiesiai į Seurasaari salą ir patirti tikrą tradicinį šventės siautulį, arba išsinuomoti mažutę trobelę kurioje nors įlankoje, apsuptą masyvių Suomijos miškų ir atšvęsti ramiau, artimiausių draugų apsuptyje.
Jei nuspręsite šiemet Joninėms suteikti šiaurietiško prieskonio, į Suomiją iš Talino plukdo bendrovės „Viking Lines“ keltai. Šiuo metu pasinaudoję specialia akcija galite nuplaukti į Helsinkį vos nuo 10 eurų, o kruizo kaina dviems tik nuo 29 eurų.
Daugiau apie akciją galite sužinoti ČIA.
